Šokantis rabinas
Sekmadienis, 13 gegužės 2012 05:57
Chasidų psakojimas:
Mažame Rusijos kaimelyje žydai nekantriai laukė rabino. Šis šventas žmogus atvykdavo retai, todėl žmonės ilgai suko galvas ruošdami jam klausimus.
Kai pagaliau jis atvažiavo, buvo sutiktas miesto salėje, kurioje, rabinas juto, tvyrojo įtampa, mat kiekvienas nekantriai laukė svečio atsakymų.
Iš pradžių jis nieko nesakė, tik įdėmiai žvelgė į susirinkusiųjų akis ir niūniavo vaiduoklišką melodiją. Greit ir visi pradėjo niūniuoti. Jis uždainavo - ir visi uždainavo drauge su juo. Jis siūbavo ir iškilmingais, ritmingais žingsneliais šoko. Susirinkusieji darė tą patį. Greitai žmonės taip įsitraukė, jog ritmas burte užbūrė ir jie jau nebegalvojo apie nieką kitą šioje žemėje. Taip kiekvienas jų pajuto visumą, pilnatvę ir buvo išgydytas nuo vidinės sumaišties, kuri mus skiria nuo Tiesos.
Tik po geros valandos šokis prislopo. Kai ištirpo žmones kausčiusi vidinė įtampa, jie susėdo ir pajuto kambarį užliejusią tylą. Tada rabinas ištarė tą vakarą vienintelius žodžius:
-Manau, kad atsakiau į jūsų klausimus.
Dervišo paklausė, kodėl jis Dievą garbina šokiu.
-Todėl, - atsakė šis, - kad garbinti Dievą - tai yra mirti sau pačiam. Šokis nužudo savąjį aš, o su juo miršta ir visos problemos. Kai nebelieka savojo aš, lieka Meilė ir Dievas.
varlės malda / Anthony de Mello
Mažame Rusijos kaimelyje žydai nekantriai laukė rabino. Šis šventas žmogus atvykdavo retai, todėl žmonės ilgai suko galvas ruošdami jam klausimus.
Kai pagaliau jis atvažiavo, buvo sutiktas miesto salėje, kurioje, rabinas juto, tvyrojo įtampa, mat kiekvienas nekantriai laukė svečio atsakymų.
Iš pradžių jis nieko nesakė, tik įdėmiai žvelgė į susirinkusiųjų akis ir niūniavo vaiduoklišką melodiją. Greit ir visi pradėjo niūniuoti. Jis uždainavo - ir visi uždainavo drauge su juo. Jis siūbavo ir iškilmingais, ritmingais žingsneliais šoko. Susirinkusieji darė tą patį. Greitai žmonės taip įsitraukė, jog ritmas burte užbūrė ir jie jau nebegalvojo apie nieką kitą šioje žemėje. Taip kiekvienas jų pajuto visumą, pilnatvę ir buvo išgydytas nuo vidinės sumaišties, kuri mus skiria nuo Tiesos.
Tik po geros valandos šokis prislopo. Kai ištirpo žmones kausčiusi vidinė įtampa, jie susėdo ir pajuto kambarį užliejusią tylą. Tada rabinas ištarė tą vakarą vienintelius žodžius:
-Manau, kad atsakiau į jūsų klausimus.
Dervišo paklausė, kodėl jis Dievą garbina šokiu.
-Todėl, - atsakė šis, - kad garbinti Dievą - tai yra mirti sau pačiam. Šokis nužudo savąjį aš, o su juo miršta ir visos problemos. Kai nebelieka savojo aš, lieka Meilė ir Dievas.
varlės malda / Anthony de Mello
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą