Narada neša dubenėlį pieno
Antradienis, 22 gegužės 2012 08:06
Indijos išminčius Narada taip uoliai garbino Dievą Harį, jog kartą susigundė pagalvoti, esą visame pasaulyje nėra ištikimesnio Dievui žmogaus nei jis.
Viešpats tai perskaitė išminčiaus širdyje ir tarė:
-Narada, keliauk į miestą ant Gangos krantų ir apsistok pas ten gyvenantį kitą mano garbintoją. Tau praverstų kiek pagyventi kartu su juo.
Narada taip ir padarė: apsigyveno pas ūkininką, kuris atsibudęs ankstų rytą tik sykį ištardavo Hari vardą, paimdavo plūgą ir eidavo į laukus, kur darbuodavosi ligi pat saulėlydžio. Vakare, prieš eidamas miegoti, jis vėlgi - tik kartą - ištardavo Hari vardą. Narada pagalvojo: "Kaip toks netašytas žmogus gali būti Dievo garbintojas? Juk matau jį kiekvieną dieną paskendusį savo žemiškuose darbuose."
Tuomet Viešpats tarė Naradai:
-Pripilk į dubenėlį pieno lig pat kraštų, eik su juo aplink miestą ir sugrįšk, nenuliejęs nė lašo.
Narada padarė, kaip buvo sakyta.
-Kiek kartų prisiminei mane, eidamas aplink miestą? - paklausė Viešpats.
-Nė karto, Viešpatie, - atsakė Narada. -Kaipgi aš būčiau galėjęs, jei prisakei man nenulieti nė lašo?
Viešpats tarė:
-Dubenėlis taip prikaustė tavo dėmesį, jog visiškai mane užmiršai. Dabar pagalvok apie šį valstietį, nors ir palinkusį po šeimos rūpesčių našta, bet vis dėlto prisimenantį mane dukart kiekvieną dieną.
varlės malda / Anthony de Mello
Viešpats tai perskaitė išminčiaus širdyje ir tarė:
-Narada, keliauk į miestą ant Gangos krantų ir apsistok pas ten gyvenantį kitą mano garbintoją. Tau praverstų kiek pagyventi kartu su juo.
Narada taip ir padarė: apsigyveno pas ūkininką, kuris atsibudęs ankstų rytą tik sykį ištardavo Hari vardą, paimdavo plūgą ir eidavo į laukus, kur darbuodavosi ligi pat saulėlydžio. Vakare, prieš eidamas miegoti, jis vėlgi - tik kartą - ištardavo Hari vardą. Narada pagalvojo: "Kaip toks netašytas žmogus gali būti Dievo garbintojas? Juk matau jį kiekvieną dieną paskendusį savo žemiškuose darbuose."
Tuomet Viešpats tarė Naradai:
-Pripilk į dubenėlį pieno lig pat kraštų, eik su juo aplink miestą ir sugrįšk, nenuliejęs nė lašo.
Narada padarė, kaip buvo sakyta.
-Kiek kartų prisiminei mane, eidamas aplink miestą? - paklausė Viešpats.
-Nė karto, Viešpatie, - atsakė Narada. -Kaipgi aš būčiau galėjęs, jei prisakei man nenulieti nė lašo?
Viešpats tarė:
-Dubenėlis taip prikaustė tavo dėmesį, jog visiškai mane užmiršai. Dabar pagalvok apie šį valstietį, nors ir palinkusį po šeimos rūpesčių našta, bet vis dėlto prisimenantį mane dukart kiekvieną dieną.
varlės malda / Anthony de Mello
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą