2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Akbaras meldžiasi

Akbaras meldžiasi

Penktadienis, 8 birželio 2012 12:31
Kartą Moghulų imperatorius Akbaras miške medžiojo. Kai atėjo laikas vakaro maldai, jis nušoko nuo žirgo, pasitiesė kilimėlį ir, kaip pridera musulmonui, suklupo melstis.

Būtent tuo metu pro šalį skubėjo viena kaimo moteris. Ji, sunerimusi dėl savo vyro, kuris ryte išėjo iš namų ir dar negrįžo, ėjo jo ieškoti. Moteris buvo taip susirūpinusi, jog nepastebėjo klūpančio imperatoriaus ir užliuvo už jo. Atsikėlusi ji neištarė nė vieno atsiprašymo žodelio ir nukūrė mišku.

Akbaras supyko, kad jam sutrukdė, tačiau būdamas geras musulmonas laikėsi taisyklės su niekuo nekalbėti maldos metu.

kai jis baigė melstis, pamatė grįžtančią tą pačią moterį, laimingą, kad rado savo vyrą. Išvydusi imperatorių su savo palyda ir išsigando. Akbaras, duodamas valią savo pykčiui, grėsmingai suriko:
-Paaiškink, kodėl taip nepagarbiai pasielgei, arba būsi nubausta!

Moteris drąsiai atsigręžė į imperatorių ir žiūrėdama jam tiesiai į akis tarė:
-Jūsų Šviesybe, aš buvau taip pasinėrusi į mintis apie savo vyrą, kad jūsų nė nepastebėjau net tada, kai už jūsų užkliuvau. Jūs tuo metu meldėtės, buvote ištirpęs Viename, kuris nepalyginamai didingesnis ir paslaptingesnis nei mano vyras. Tai kaip sugebėjote mane pastebėti?

Imperatorius susigėdęs nutilo, o vėliau savo draugams prasitarė, kad ši kaimo moteris - nei mokytoja, nei šventųjų raštų žinovė - išmokė jį suvokti maldos esmę.

varlės malda / Anthony de Mello 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą