Vakarienė privalo būti paruošta šeštą valandą
Pirmadienis, 22 spalio 2012 05:46
...jo neišdidina virš visko...
Misteris Smitas nužudė savo žmoną, o teisme bandė teisintis laikinu proto užtemimu. Advokatas paprašė kaltininką kuo skubiau stotis ir papasakoti apie nusikaltimą savais žodžiais.
-Gerbiamas teisėjau, - pradėjo šis, - esu tykus, paprastas ir taikus žmogus. Kiekvieną rytą keldavausi septintą, pusryčiaudavau pusę aštuonių, devintą ateidavau į darbą, iš jo išeidavau penktą, grįždavau namo šeštą, vakarienę rasdavau ant stalo, pavalgydavau, skaitydavau laikraščius, žiūrėdavau televizorių, po to eidavau miegoti. Visada taip, iki tos lemtingos dienos...
Jo kvėpavimas sutankėjo ir jis atrodė labai įsiutęs.
-Tęskite, - ramiai tarė teisėjas. - Trumpai papasakokite, kas atsitiko.
-Tą lemtingą dieną atsibudau septintą, kaip paprastai, papusryčiavau pusę aštuonių, devintą atėjau į darbą, išėjau penktą, atėjau namo šeštą ir nustėrau pamatęs, kad ant stalo nėra vakarienės. Niekur nesimatė ir mano žmonos. Apieškojęs visą namą, radau ją lovoje su nepažįstamu vyru ir nušoviau.
-Atleiskite, kas vyko jūsų viduje tuo metu, kai žudėte, - paklausė teisėjas, dar nesiryždamas pasakyti savo nuomonės.
-Buvau apimtas nekontroliuojamo pykčio. Tiesiog pamečiau galvą. Gerbiamas teisėjau, ponios ir ponai prisiekusieji, - šaukė jis, kumščiu daužydamas į kėdės atlošą, - kai šeštą grįžtu namo, man absoliučiai būtina ant stalo rasti vakarienę!
varlės malda / Anthony de Mello
Misteris Smitas nužudė savo žmoną, o teisme bandė teisintis laikinu proto užtemimu. Advokatas paprašė kaltininką kuo skubiau stotis ir papasakoti apie nusikaltimą savais žodžiais.
-Gerbiamas teisėjau, - pradėjo šis, - esu tykus, paprastas ir taikus žmogus. Kiekvieną rytą keldavausi septintą, pusryčiaudavau pusę aštuonių, devintą ateidavau į darbą, iš jo išeidavau penktą, grįždavau namo šeštą, vakarienę rasdavau ant stalo, pavalgydavau, skaitydavau laikraščius, žiūrėdavau televizorių, po to eidavau miegoti. Visada taip, iki tos lemtingos dienos...
Jo kvėpavimas sutankėjo ir jis atrodė labai įsiutęs.
-Tęskite, - ramiai tarė teisėjas. - Trumpai papasakokite, kas atsitiko.
-Tą lemtingą dieną atsibudau septintą, kaip paprastai, papusryčiavau pusę aštuonių, devintą atėjau į darbą, išėjau penktą, atėjau namo šeštą ir nustėrau pamatęs, kad ant stalo nėra vakarienės. Niekur nesimatė ir mano žmonos. Apieškojęs visą namą, radau ją lovoje su nepažįstamu vyru ir nušoviau.
-Atleiskite, kas vyko jūsų viduje tuo metu, kai žudėte, - paklausė teisėjas, dar nesiryždamas pasakyti savo nuomonės.
-Buvau apimtas nekontroliuojamo pykčio. Tiesiog pamečiau galvą. Gerbiamas teisėjau, ponios ir ponai prisiekusieji, - šaukė jis, kumščiu daužydamas į kėdės atlošą, - kai šeštą grįžtu namo, man absoliučiai būtina ant stalo rasti vakarienę!
varlės malda / Anthony de Mello
