Išgąsdintas desantininkas

Išgąsdintas desantininkas

Tikrai religingi žmonės 
Įsakymo laikosi, 
bet jo nebijo... 

-Kokia jūsų profesija? - kokteilių vakarėlyje jauną vaikiną užkalbino ledi. 

-Esu desantininkas. 

-Turėtų būti siaubinga šokinėti su parašiutu, - tarė ledi. 

-Taip, būna ir baisių akimirkų. 

-Papasakokite apie pačią siaubingiausią. 

-Ko gero, tai patyriau nusileidęs į pievą, kur stovėjo ženklas ŽOLE VAIKŠČIOTI DRAUDŽIAMA, - atsakė desantininkas. 

varlės malda / Anthony de Mello

Vaisių įsakymas

Vaisių įsakymas

Ketvirtadienis, 18 spalio 2012 06:31

Dykumoje medžiai buvo menki, o jų vaisiai vargiai teprinokdavo. Pasakojama, kad Dievas norėjo įrodyti, jog dykumoje visko kiekvienam užtenka, tad apsireiškė pranašu ir tarė:
-Įsakau visiems žmonėms - šiandien ir visiems laikams - suvalgyti ne daugiau nei vieną vaisių per dieną. Įrašykite tai į šventraštį ir žinokite, kad kiekvienas, pažeidęs šį įsakymą, bus laikomas nusidėjusiu prieš Dievą ir prieš žmoniją.

Įsakymo buvo dievobaimingai laikomasi per amžių amžius, kol mokslininkai neišrado būdų dykumą paversti žaliuojančia šalimi. Ir nors šis kraštas tapo turtingas grūdų ir galvijų, o medžiai linkte linko nuo nenuskintų vaisių, civilinė ir religinė šalies valdžia ir toliau vertė laikytis vaisių įsako.

Menančius, kad kiekvienas supūdytas vaisius yra nuodėmė žmonijai, apšaukdavo šventvagiais ir nedorėliais. Sakydavo, kad jei abejoji Dievo palaiminto pasaulio išmintimi, o vadovaujasi tuščiagarbe proto dvasia, tau stinga tikėjimo ir nuolankumo, per kuriuos vienintelius atsiskleidžia tiesa.

Tiems, kurie nesilaikė įsakymo, per pamokslus dažnai buvo pranašaujama liūdna baigtis. Tačiau niekada nebuvo minimas skaičius tų, kurie susilaukė tokios pačios baigties, nors ir ištikimai laikėsi Dievo žodžio, arba daugybė tų, kurie jį sulaužė, bet skęsta turtuose.

Pakeisti įsakymą buvo neįmanoma, nes pranašas, kuris, tuo tikėta, gavo jį iš Dievo, buvo jau seniai miręs. Gal jis būtų turėjęs drąsos ir sveikos nuovokos pakeisti įsakymą, nes nuo tos dienos, kai išgirdo Dievo žodį, siųstą ne aklai paklusti, bet juo vadovaujantis siekti žmonių gerovės, situacija iš esmės pasikeitė.

Atsitiko taip: kai kurie žmonės ėmė atvirai šaipytis iš šio įsakymo, Dievo ir religijos. Kiti įsakymo nesilaikė paslapčia, nuolat manydami darą kažką nederama. Didžioji dauguma buvo griežtai jo įsikibę ir ilgainiui įtikėjo esą šventi vien todėl, kad ištikimai laikėsi beprasmio pasenusio papročio, kurio jie pernelyg bijojo atsisakyti.

varlės malda / Anthony de Mello