Didis atgimimas

Didis atgimimas

Sekmadienis, 30 rugsėjo 2012 06:13

Tarė šventikas draugui:
-Mūsų bažnyčia taip ženkliai atgimė. To jau nebuvo daugelį metų!

-Kiek naujų parapijiečių atėjo į jūsų bažnyčią?

-Nė vienas. O praradome penkis šimtus.


Jėzus turėtų paploti!

Patirtis , deja, byloja, kad religiniai įsitikinimai mūsų asmeninį šventumą įtakoja tiek, kiek švarkas, kuriuo apsivilkęs pietauji, virškinimą.



varlės malda / Anthony de Mello

Dvasinis elitas

Dvasinis elitas

Kai tave seka milijonas, pagalvok kur suklydai. 

Žydų autorius aiškina, kad žydai nesistengia patraukti kitų į savo tikėjimą. Iš rabinų reikalaujama tris kartus pabandyti atkalbėti galimus atsivertėlius! 

Dvasingumas skirtas elitui. Jis negali leistis į kompromisus tam, kad būtų prieinamas masėmis, kurios ieško sirupo, o ne vaistų. Kartą, kai milžiniškos minios sekė Jėzų, jis tarė joms: 

-Kuris jūsų ryžtųsi statyti bokštą, prieš tai nestabtelėjęs ir neįvertinęs, ar pabaigtas darbas bus vertas tokių pastangų? Arba, ar karalius žygiuos į mūšį su kitu karaliumi, prieš tai nepamąstęs, ar su dešimt tūkstančių kareivių jis sugebės kautis su priešu, ateinančiu jo pasitikti su dvidešimčia tūkstančių? Jei mano, kad neįstengs, tai gerokai prieš tai, kol priešas prisiartins, siųs pasiuntinius ir per juos stengsis laimėti laiko. Taip ir kiekvienas jūsų negalite būti mano mokiniu, kol neatsisakysite visos savo nuosavybės. 


Žmonės nenori tiesos. 
Jie nori nuraminimo. 


varlės malda / Anthony de Mello

Hinduistų išminčius apie Jėzų

Hinduistų išminčius apie Jėzų

Penktadienis, 28 rugsėjo 2012 08:11

Vienam hinduistų išminčiui buvo perskaitytas Jėzaus gyvenimas.

Išgirdęs, kad Jėzus buvo atstumtas gimtojo Nazareto gyventojų, jis sušuko:
-Rabinas, kurio bendruomenė netrokšta išvaryti iš miesto, nėra tikras rabinas.

Išgirdęs, jog patys dvasininkai pasmerkė Jėzų mirčiai, atsidusęs tarė:
-Sunku šėtonui suklaidinti visą pasaulį, todėl siekdamas savo tikslo jis pasitelkia iškilius dvasininkus skirtingose žemės vietose.



Vyskupo dejonė: "Kur Jėzus eidavo, kildavo revoliucija; kur aš ateinu, man pateikia arbatą!" 

varlės malda / Anthony de Mello

Pasipūtęs ne-mokinys

Pasipūtęs ne-mokinys

Ketvirtadienis, 27 rugsėjo 2012 08:45

Mokytojas nustebo savame kieme išgirdęs riksmus ir kivirčus. Sužinojęs, jog ginče audringai dalyvauja vienas jo mokinių, pasiuntė kitą išsiaiškinti priežastį.

-Pas jus atėjo būrys intelektualų. Aš jiems pasakiau, kad jūs negaiškite laiko su tais, kurių galvos prikimštos knygų ir perskaitytų minčių, bet jose - nė lašo išminties. Tokie žmonės - pasipūtę, jie kuria dogmas ir supriešina žmones visur, kur tik randa.

Mokytojas šypsojosi.
-Taip, tai tiesa, tikra tiesa, - sumurmėjo jis. - Bet sakyk, ar tai ne tavo pasipūtimas teigti, jog esi kitoks nei apsilankiusieji intelektualai, tapo šio konflikto bei susipriešinimo priežastimi.

varlės malda / Anthony de Mello

Vištienos sultinys mirusiajam

Vištienos sultinys mirusiajam

Trečiadienis, 26 rugsėjo 2012 09:14

Miestelio teatre nelauktai - per patį spektaklio vidurį - nusileido uždanga ir prieš žiūrovus ištipeno direktorius.

-Ponios ir ponai, - tarė jis, - apgailestauju turėdamas jums pranešti, jog pagrindinį, mūsų taip gerbiamą ir mylimą aktorių persirengimo kambaryje ką tik ištiko širdies smūgis. Esame priversti spektaklį nutraukti.

Išgirdusi šią žinią stambi vidutinio amžiaus moteris, sėdėjusi pirmoje eilėje, pašoko ir susijaudinusi sušuko:
-Greičiau!Pagirdykite jį vištienos sultiniu!

-Ponia, - tarė direktorius, - širdies smūgis buvo lemtingas. Žmogus mirė!

-Todėl duokite jam to nedelsiant!

Direktorius labai sutriko.
-Ponia, - maldaujamai pratarė jis, - kuo vištienos sultinys gali pagelbėti mirusiajam?

-O kuo jis gali pakenkti? - nesiliovė ji.



Vištienos sultinys gelbsti mirusįjį tiek,
kiek religija nesąmoningus tikinčiuosius,
kurių, deja, yra ištisas legionas.

varlės malda / Anthony de Mello

Tai smuiko muzika

Tai smuiko muzika

Antradienis, 25 rugsėjo 2012 10:59

Būrelis žmonių gėrėjosi muzika kinų restorane. Staiga vienas muzikantas ėmė griežti girdėtą melodiją. Visi ją žinojo, bet niekas negalėjo prisiminti pavadinimo. Jie pamojo puikiai apsitaisiusiam padavėjui ir paprašė jo sužinoti, kokią muziką muzikantas grojo. Padavėjas nukrypavo į kitą pusę, o grįžęs triumfuojančiu veidu tyliai sušnabždėjo:
-Tai smuiko muzika!

Mokslininko įnašas į dvasingumą!

varlės malda / Anthony de Mello

Atpažintas dvasininkas

Atpažintas dvasininkas

Pirmadienis, 24 rugsėjo 2012 10:39

Vėjuotą dieną parašiutininkas iššoko iš lėktuvo ir šėlstantis vėjas jį nunešė už gerų šimto mylių. Kai jo parašiutas užkliuvo ir pakibo ant medžio šakos, žmogus, nė pats nežinodamas kur esąs, ilgas valandas šaukėsi pagalbos.

Pagaliau kažkas ėjo pro šalį.
-Kaip įsiropštei į šį medį? - paklausė.

Parašiutininkas papasakojo jam. Po to paklausė:
-Kur aš esu?

-Medyje, - išgirdo atsakymą.

-O! Pats turėtum būti dvasininkas!

Nepažįstamasis suglumo:
-Taip. Bet iš kur tu žinai?

-Todėl, kad tai, ką sakai, yra neabejotinai teisinga, bet lygiai taip pat neabejotinai - nenaudinga.


varlės malda / Anthony de Mello

***

***

Sekmadienis, 23 rugsėjo 2012 07:34

Poetas Kabiras sako:

Kas iš to, jei mokinys gerai perpranta žodžius ir remiasi tik jais, bet kiekviena jo ląstelė nėra persmelkta meilės?

Kas iš to, jei asketas dėvi kroko spalvos drabužius, bet pats yra bespalvis?

Kas iš to, jei nušlifuoji savo etišką elgesį ligi blizgesio, bet jame nebelieka muzikos?

Mokinys: Kuo skiriasi žinojimas nuo nušvitimo?
Mokytojas: Kai turi žinojimą, naudojiesi žiburiu keliui parodyti. Kai nušvinti, pats tampi žiburiu.

varlės malda / Anthony de Mello

Didis praregėjimas

Didis praregėjimas

Šeštadienis, 22 rugsėjo 2012 09:29

Guru pažadėjo mokiniui daug vertingesnį praregėjimą nei tie, kurie surašyti šventuose raštuose.

Syki, kai kiek suirzęs mokinys tai priminė, guru tarė:
-Eik į lietų, te dangaus vandenys permerkia tavo galvą ir rankas - tai ir bus pirmoji patirtis.

Kitą dieną atėjęs mokinys pasakoja:
-Aš paklausiau jūsų patarimo. Vanduo pliaupte pliaupė per mano nugarą, o aš vis stovėjau tarsi paskutinis kvailys.

-Kaip pirmam kartui tai neblogas praregėjimas, tiesa? - tarė guru.

varlės malda / Anthony de Mello

Perskaityk, kas aš

Perskaityk, kas aš

Penktadienis, 21 rugsėjo 2012 11:16

Kiekvieną dieną galėdavai pamatyti seną vienuolį, įsitaisiusį vienos Japonijos bibliotekos kampe ir ramiai medituojantį.

-Niekada nemačiau jūsų skaitančio sutras, - nusistebėjo bibliotekininkė.

-Nes aš niekada neišmokau skaityti, - atsakė vienuolis.

-Koks nesusipratimas. Vienuoliai privalėtų mokėti skaityti. Gal jus pamokyti?

-Taip, - tarė vienuolis, rodydamas į save, - perskaityk kas yra šis žmogus.

Kam uždegti šviestuvą,
kai danguje šviečia saulė?
Kam laistyti žemę,
kai pliaupia liūtis?

varlės malda / Anthony de Mello

***

***

Ketvirtadienis, 20 rugsėjo 2012 06:58

Mokinys per geografijos pamoką:
-Naudinga žinoti ilgumą ir platumą tam, kad skęsdamas galėtum šaukti, kokioj ilgumoj ir plokštumoj esi, o kiti galėtų tave surasti.

Išgirdę žodį "išmintis"
žmonės įsivaizduoja žiną ir ką jis reiškia.
Bet niekas netampa astronomu,
sužinojęs žodžio
"astronomija" reikšmę.

Šildant termometrą
jo rodoma temperatūra kiek pakils,
bet kambaryje nuo to šilčiau netaps.


varlės malda / Anthony de Mello

Valgiaraštis nėra tinkamas valgyti

Valgiaraštis nėra tinkamas valgyti

Pirmadienis, 17 rugsėjo 2012 09:24

Vienas smalsuolis sufijaus Džalaludino Rumi paklausė, ar Koranas yra dėmesio verta knyga.

Šis atsakė:
-Naudingiau būtų klausti savęs,ar esi pakankamai brandus,kad iš jo pasimokytum.

Krikščionių mistikai apie Bibliją sakydavo: "Kad ir koks naudingas būtų valgiaraštis, jis nėra tinkamas valgyti." 

varlės malda / Anthony de Mello

Svetaketu išmintis

Svetaketu išmintis

Sekmadienis, 16 rugsėjo 2012 07:01

Vienu garsiausių senovės Indijos išminčiumi buvo laikomas Svetaketu, kurio kelias į išmintį buvo toks: jį, dar neturintį septynerių, tėvas išsiuntė studijuoti Vedų. Uolus bei gabus jaunuolis pranoko visus bendraamžius ir netrukus buvo laikomas sumaniausiu tarp gyvųjų Rašto ekspertų - visa tai jis pasiekė dar labai jaunas.

Kai sugrįžo namo, tėvas sumanė patikrinti jo sugebėjimus, užduodamas tokius klausimus:
-Ar išmokai to, ko išmokus nebelieka ko mokytis? Ar suradai būdą, kaip nugalėti visas kančias? Ar suvokei tai, ko neįmanoma išmokti?

-Ne, - atsakė Svetaketu.

-Tada, sūnau, nė sudilusio skatiko neverta tai, ką išmokai per visus tuos metus, - tarė tėvas

Jo žodžių tiesa padarė tokį spūdį, kad Svetaketu atsiskyrė ir per tylą ėmė skverbtis į ne žodžiuose slypinčią išmintį.


Kai tvenkinys išsenka ir žuvys guli ant perdžiūvusios žemės, jų sušlapinimas vandens šliūkštelėjimu arba sudrėkinimas spjūviu jokiu būdu neprilygs jų įmetimui atgal į ežerą. Neapgyvendinkime žmonių doktrinose, bet meskime juos atgal į tikrovę - gyvenimo paslaptys atsiskleidžia jame pačiame, ne doktrinose apie jį.

varlės malda / Anthony de Mello

Kur gi aš ?

Kur gi aš ?

Šeštadienis, 15 rugsėjo 2012 11:33

Gyveno kartą labai kvailas žmogus. Kiekvieną rytą pabudęs jis labai pavargdavo, kol susirasdavo drabužius ir jau beveik norėdavo šokti atgal į lovą vien pagalvojęs, koks sudėtingas darbas bus kur nors eiti.

Vieną vakarą jis pasiėmė pieštuką, bloknotą ir nusirengdamas papunkčiui surašė savo drabužių pavadinimus bei tikslią vietą, kur juos pasidėjo. Kitą rytą čiupo bloknotą ir skaitė: "kelnės" bei vietą, kur jos buvo, "marškiniai" - jie čia, išsyk užsitraukė juos per galvą. "Kepurė" - ir ji čia pat. Užsivožė ją ant galvos.

Buvo labai laimingas, kol jo nesudrebino baisi mintis: "O aš? Kur esu aš?" Buvo pamiršęs tai užrašyti, tad ieškojo ieškojo, bet viskas veltui - niekaip negalėjo surasti savęs.


Ką galvoti apie sakančius:
"Skaitau šią knygą tam,
kad suvokčiau, kas esu?"

varlės malda / Anthony de Mello

Pamestas moto

Pamestas moto

Penktadienis, 14 rugsėjo 2012 06:47

Žmonės maitinasi žodžiais,
gyvena pagal žodžius
ir greičiausiai be jų neištvertų.

Elgeta timpčiojo praeiviams už rankovių, prašydamas pinigų kavos puodeliui. Jis pasakojo:
-Buvo laikai, pone, kai aš lygiai kaip jūs sunkiai dirbdavau kiekvieną dieną ir buvau turtingas verslininkas. Ant rašomojo stalo, prisimenu, gulėjo mano gyvenimo moto: KŪRYBINGAI MĄSTYK, RYŽTINGAI VEIK IR NESIBAIMINK PAVOJŲ. Juo vadovavausi - ir pinigai liete liejosi. Ir tada... ir tada... (elgeta imdavo kūkčiodamas virpėti)... valytoja išmetė šį moto į šiukšlių kibirą.

Šluodamas šventyklos kiemą
Nesustok paskaityti senų laikraščių,
o švarindamas savo širdį
nesustok paflirtuoti su žodžiais.

varlės malda / Anthony de Mello

Girtuoklis žiūri į mėnulį

Girtuoklis žiūri į mėnulį

Ketvirtadienis, 13 rugsėjo 2012 09:25

Žodžiai (ir sąvokos) yra nuorodos,
o ne tikslus tikrovės atspindys.
Bet, kaip sako Rytų mistikai,
kai išminčius rodo į mėnulį,
kvailys mato tik jo pirštą!

Vėlų vakarą girtuoklis svirduliavo per tiltą, kol netikėtai atsitrenkė į savo bičiulį. Atsišlieję į tilto turėklus jiedu ėmė šnekučiuotis.

-Kas gi čia, apačioje? - staiga paklausė girtuoklis.

-Mėnulis, - atsakė jo bičiulis.

Girtuoklis dirstelėjo darsyk.Negalėdamas patikėti kinkavo galvą ir pralemeno:
-Hm... Bet kaip, po velnių, aš sugebėjau taip aukštai užsikabaroti.

Mes beveik niekada nematome tikrovės.
Matome tik jos atspindį
žodžių bei sąvokų pavidalu,
kurį ir imame laikyti tikrove.
Tad gyvename pasaulyje,
didžiąja dalimi sukonstruotame mūsų proto.


varlės malda / Anthony de Mello

***

***

Trečiadienis, 12 rugsėjo 2012 05:06

-Koks nuostabus jūsų kūdikis!

-O, tai toli gražu dar ne viskas! Jeigu jūs pamatytumėte jo nuotraukas!..

varlės malda / Anthony de Mello

Žiūrėk tiesiai į mėnulį

Žiūrėk tiesiai į mėnulį

Antradienis, 11 rugsėjo 2012 06:47

Vieną naktį poetas Avhadi iš Kermano rymojo prieangyje palinkęs virš dubens. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo sufijus Šamsudinas Tabrizi.
-Ką čia veiki? - paklausė jis poeto.

-Vandens dubeny kontempliuoju mėnulį, - atsakė šis.

-Be reikalo vargini sprandą. Kodėl nežiūri tiesiai į mėnulį danguje?

Žodžiai tiksliai neatspindi tikrovės. Žmogus galvojo žinąs, kas yra Tadžmahalas, nes jam parodė marmuro gabalėlį ir pasakė, kad Tadžmachalas - tokių gabalėlių rinkinys. Kitas, pamatęs Niagaros vandenį kibire, buvo įsitikinęs, kad žino, kaip atrodo krioklys.

varlės malda / Anthony de Mello

Kaip persekioti nusikaltėlį

Kaip persekioti nusikaltėlį

Pirmadienis, 10 rugsėjo 2012 08:43

Pro visą dieną pėdinusį keliauninką prašuoliavo raitas vyras. Jo akyse žybsėjo nelabojo kibirkštėlės, o rankos buvo kruvinos.

Po kelių minučių būrys raitelių pasivijo keliauninką ir pasiteiravo, ar jis nematė raitelio kruvinomis rankomis. Būtent jį suplukę vyrai ir vijosi.

-Kas jis? - paklausė keliauninkas.

Tas, kuris nelabus darbus daro, - tarė būrio vadas.

-Vejatės jį, kad atiduotumėte į teisingumo rankas?

-Ne, - atsakė vadas, - vejamės jį, kad parodytumėm kelią.

Tik susitaikymas išgelbės pasaulį,
ne teisingumas.
Pastarasis - dažnai antrasis keršto vardas.

varlės malda / Anthony de Mello

Ekspertai, atveriantys gailestingumo vartus

Ekspertai, atveriantys gailestingumo vartus

Sekmadienis, 9 rugsėjo 2012 08:06

Kunigas paprašė diakono pakviesti dešimt vyrų melstis ir giedoti, kad ligonis pasveiktų.

Kai šie susirinko, kunigui į ausį kažkas pakuždėjo:
-Tarp jų yra keletas liūdnai pagarsėjusių vagių.

-Tuo geriau, - atsiliepė šis. - Kai gailestingumo vartai būna užtrenkti, tik ekspertai žino, kaip juos atverti.

varlės malda / Anthony de Mello

Kam Dievas atleistų

Kam Dievas atleistų

Šeštadienis, 8 rugsėjo 2012 06:42

Atkeliavęs į Meką šventas sufijus nudžiugo, išvydęs šventovėje vos keletą piligrimų - taip jis galėjo ramiai, veik vienumoje melstis.

Sukalbėjęs būtinas maldas, jis parklupo ir lenkdamasis lig žemės sušnabždėjo:
-Alache! Turiu vienintelį troškimą šioje žemėje: dovanok man malonę niekuomet daugiau tavęs nebeįskaudinti.

Tai išgirdęs Visagalis garsiai nusikvatojo ir tarė:
-Visi to prašo. Bet jei kiekvienam dovanočiau šią malonę, sakyk, kam tada begalėčiau atleisti?


Kai nusidėjėlis paklausė, kaip gyventi, kad nesibaugindamas galėtų eiti į bažnyčią, jam buvo atsakyta:
-Nėra nė vieno, kurio dangus neglobotų; ir nė vieno, kurio žemė neišlaikytų. Juk Dievas, ar jis nėra žemė ir dangus kiekvienam? 


varlės malda / Anthony de Mello

Viltis Dievu reiškia neturėti vilties

Viltis Dievu reiškia neturėti vilties

Penktadienis, 7 rugsėjo 2012 07:43

Pilotas keleiviams skrydžio metu:
-Apgailestaudamas jums pranešu, kad pakliuvome į didelę bėdą. Dabar jau tik Dievas tegali mus išgelbėti.

Keleivis grįžtelėjo į kunigą paklausti, ką pasakė pilotas. Jam buvo atsakyta:
-Jis pasakė, kad nebeliko jokios vilties!

varlės malda / Anthony de Mello

Te Dievas išsyk dovanoja mažiau

Te Dievas išsyk dovanoja mažiau

Ketvirtadienis, 6 rugsėjo 2012 07:56

Sykį netyčia buvo nugirsta šykštuolio malda:
-Jei Visagalis, tebus Jo vardas pašlovintas per amžių amžius, duos man šimtą tūkstančių dolerių, tai dešimt tūkstančių aš išdalysiu neturtėliams. O jei Visagalis, tebūnie jo vardas pašlovintas per amžių amžius, manim nepasitiki, tai gali iš karto atsiųsti dešimčia tūkstančių mažiau.

varlės malda / Anthony de Mello

Patieskit antklodę ant žemės

Patieskit antklodę ant žemės

Trečiadienis, 5 rugsėjo 2012 09:10

Kai užsiliepsnojo mulos Nasrudino namas, šis, tikėdamasis išsigelbėti, užsikabarojo ant stogo. Taip ir tupėjo nesaugiai įsitaisęs, kol jo draugai išpuolė į gatvę ir prie Nasrudino namo laikydami įtemptą antklodę šaukė:
-Šok, mula, nagi šok!

-Oi ne, nešoksiu, - sakė mula. - Pažįstu jus, bičiuliai. Jei šoksiu, jūs, norėdami iš manęs pasišaipyti, patrauksite antklodę!

-Nekvailiok , mula. Tai joks pokštas. Mes - rimtai. Šok!

-Ne, - tarė Nasrudinas. - Nepasitikiu nė vienu jūsų. Patieskit antklodę ant žemės, tada šoksiu.

varlės malda / Anthony de Mello

Paleisti šaką

Paleisti šaką

Antradienis, 4 rugsėjo 2012 08:09

Ateistas krito nuo uolos. Risdamasis jis spėjo nusitverti liauno medžio šakos ir pakibo tarp dangaus ir tūkstančio pėdų aukščio uolos papėdės žinodamas, kad taip laikytis tegalės vos keletą mirksnių.

Staiga į galvą jam šovė puiki mintis.
-Dieve! - suriko jis iš visų jėgų.

Tyla! Niekas neatsakė.

-Dieve! - sušuko jis darsyk, - jei tu esi, išgelbėk mane ir aš pasižadu tavim tikėti bei to paties mokyti kitus.

Ir vėl tyla! Staiga iš nuostabos medžio šaka jam vos neišsprūdo iš rankų, kai išgirdo galingą Balsą, ataidintį tarpekliu:

-Visi patekę į bėdą taip sako.

-Ne, Dieve, ne! - maldavo jis, turėdamas jau daugiau vilties. - Aš ne toks kaip kiti. Argi nematai, kad jau pradėjau tikėti, kai savomis ausimis išgirdau tavo balsą. Būtinai turi mane išgelbėti ir aš skelbsiu tavo vardą visuose žemės pakraščiuose.

-Gerai, - atsiliepė Balsas, - išgelbėsiu tave. Paleisk šaką.

-Paleisti šaką? - suriko siaubo apimtas žmogus. - Manai, esu visiškas kvailys?

Sakoma, kai Mozė trenkė savo lazda į Raudonąją jūrą, stebuklas, kurio jis tikėjosi, neįvyko. Tik tada, kai pirmasis vyras pats puolė į jūrą, bangos prasiskyrė, atverdamos žydams kelią sausuma. 

varlės malda / Anthony de Mello

Rizika būti išrinktąja tauta

Rizika būti išrinktąja tauta

Pirmadienis, 3 rugsėjo 2012 07:20

Goldsteinas, kuriam buvo jau 92 metai, išgyveno pogromus Lenkijoje, koncentracijos stovyklas Vokietijoje ir tuziną kitokių žydų persekiojimų.

-O, Viešpatie! - tarė jis, - nejau tai tiesa, kad mes - tavo išrinktoji tauta?

Balsas iš dangaus atsakė:
-Taip, Goldsteinai, žydai yra mano išrinktoji tauta.

-Bet ar jau nebūtų laikas pasirinkti kuriuos nors kitus?


varlės malda / Anthony de Mello

Dievas pasirūpins Mesiju

Dievas pasirūpins Mesiju

Sekmadienis, 2 rugsėjo 2012 10:21

Turtingas ūkininkas įpuolė į savo namus ir išgąsčio kupinu balsu suriko:
-Rebeka, mieste atsitiko kažkas baisaus - atėjo Mesijas!

-O kas gi čia tokio baisaus? - nustebo žmona. - Priešingai, tai - nuostabu. Ko gi tu taip sunerimęs?

-Ko aš sunerimęs? - sušuko vyras. - Po tiek metų triūso, kai tiek prakaito pralieję mes pagaliau ėmėme turtingiau gyventi - turime tūkstantį galvijų, aruodai pilni grūdų ir medžiai linksta nuo vaisių, - tai kaip tyčia dabar, visa tai palikę, turėsime sekti paskui jį.

-Nusiramink, - guodė žmona, - mūsų Viešpats Dievas yra geras. Jis žino, kiek žydams teko iškentėti. Mes turėjome Faraoną, Hamaną, Hitlerį - visuomet ką nors. Bet mūsų gerasis Dievas rado būdą su jais visais susitarti, ar ne? Tereikia tikėti, mano mielasis. Jis ras būdą susitarti ir su Mesiju.

varlės malda / Anthony de Mello

Brolių meilė

Brolių meilė

Penktadienis, 31 rugpjūčio 2012 18:00

Du broliai, vienas - viengungis, kitas - vedęs, turėjo ūkį ir derlingoje jų žemėje gausiai derėjo javai. Pusė derliaus tekdavo vienam broliui, pusė - kitam.

Iš pradžių viskas klojosi kuo geriausiai. Vėliau vedusį brolį naktimis ėmė kankinti viena ir ta pati mintis: " Čia kažkas ne taip. Mano brolis neturi šeimos, o ima pusę derliaus. Aš turiu žmoną, penkis vaikus, vadinasi, manęs laukia saugi senatvė, bet kas senatvėje rūpinsis mano vargšu broliu? Jam derėtų pasitaupyti, nes vėliau reikės daugiau negu man."

Su ta mintimi jis atsikeldavo, tyliai prasliūkindavo pro brolio kambarį ir vis supildavo į jo aruodą maišą grūdų.

Viengungis taip pat pradėjo neramiai miegoti. Sykį pašokęs iš miegų jis pagalvojo: " Na, žinoma, kad ne taip turėtų būti. Mano brolis turi žmoną, penkis vaikus ir pasiima tik pusę derliaus, o aš rūpinuosi tik pats savimi. Tai ar teisinga, kad mano vargšui broliui, kuriam, be abejonės, reikia daugiau nei man, tenka lygiai tiek pat? Jis atsikėlė ir supylė maišą grūdų į savo brolio aruodą.

Vieną kartą jie atsikėlė tuo pačiu metu ir eidami susidūrė kaktomuša - kiekvienas su maišu grūdų ant pečių!

Praėjus daugeliui metų, jau po brolių mirties, šią istoriją sužinojo ir kiti. Kai buvo nutarta statyti šventyklą, jie parinko tą vietą, kur du broliai susitiko, nes niekas negalėjo pasiūlyti šventesnės vietos miestelyje nei ši.

Esminis skirtumas tikėjime
yra ne tarp tų, kurie meldžiasi,
ir tų, kurie nesimeldžia.
Bet tarp tų, kurie myli
ir tų, kurie - ne. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Nematomos sutros

 Nematomos sutros

Ketvirtadienis, 30 rugpjūčio 2012 21:20

Tetsugenas, Zen mokinys, pasiryžo milžiniškam darbui: išspausdinti septynių tūkstančių sutrų knygą, kurią ligi tol buvo galima skaityti tik kiniškai.

Rinkdamas aukas savo projektui jis išmaišė skersai išilgai visą Japoniją. Keletas turčių paaukojo net šimtą aukso monetų, bet visa kita dažniausiai buvo smulkūs valstiečių pinigėliai. Kad ir kiek gaudavo, Tetsugenas visiems vienodai dėkodavo.

Pagaliau po ilgų dešimties metų kelionės jis surinko aukas savo sumanymui įgyvendinti. Kaip tik tuo metu išsiliejo upė Uji ir tūkstančiai liko be maisto bei pastogės. Kad padėtų šiems nukentėjusiems žmonėms, Tetsugenas išleido visus surinktus pinigus.

Ir vėl Tetsugenas pradėjo rinkti aukas. Prabėgo keletas metų, kol jis turėjo reikiamą sumą. Tuomet visą šalį nusiaubė baisi epidemija ir Tetsugenas vėl visa, ką surinkęs, išdalijo kenčiantiems.

Darsyk Tetsugenas leidosi į kelionę ir po dvidešimties metų svajonė išleisti sutras japonų kalba pagaliau tapo tikrove.

Šį pirmąjį milžinišką sutrų rinkinį galima pamatyti Kioto Obaku vienuolyne. Japonai pasakoja savo vaikams, kad Tetsugenas išleido tris sutrų leidimus: pirmieji du - nematomi ir nepalyginamai svarbesni nei trečiasis.

varlės malda / Anthony de Mello

Sudegintas Buda

Sudegintas Buda

Trečiadienis, 29 rugpjūčio 2012 07:24

Šaltą žiemos naktį klajojantis asketas paprašė prieglobsčio šventykloje. Vargšelis labai drebėjo, ant jo krito sniegas, taigi šventyklos šeimininkas, nors ir nebūdamas itin palankus tokiems prašymams, įsileido pakeleivį vidun ir tarė:
-Tiek to, pasilik, bet tik vienai nakčiai. Čia - šventykla, o ne prieglauda, todėl ryte turėsi iškeliauti.

Mirtinoj nakties tyloj šventikas išgirdo keistą pokšėjimą. Jis puolė į šventiklą ir apstulbo: pakeleivis buvo susikūręs laužą ir šildėsi. Niekur nesimatė medinės Budos skulptūros.
-Kur skulptūra? - paklausė šventikas.

Klajūnas mostelėjo laužo link ir tarė:
-Maniau, kad sustipsiu, - buvo klaikiai šalta.

Šventikas suriko:
-Ar tu iš proto išsikraustei? Ar suvoki, ką padarei? Tu sudeginai Budą!

Asketas įdėmiai stebeilijosi į pamažėl gęstantį laužą ir lazda žarstė nuodėgulius.

-Ką čia dar darai? - niršo šventikas.

-Ieškau Budos, kurį, kaip sakai, sudeginau, kaulų.

Kai vėliau šventikas šią istoriją papasakojo Zem Mokytojui, šis tarė:
-Esi prastas šventikas, nes miręs Buda tau buvo svarbesnis už gyvą žmogų.

varlės malda / Anthony de Mello

Dov Beras ir Baal Šemas

Dov Beras ir Baal Šemas

Antradienis, 28 rugpjūčio 2012 07:38

Dov Beras buvo nepaprastas žmogus. Dov Beras buvo laikomas puikiu Talmudo žinovu, jo mokymas - nepalenkiamu ir be jokių kompromisų. Jis niekuomet nesijuokdavo. Jis tvirtai tikėjo, kad savęs kankinimas yra naudingas, todėl dienų dienas pasninkaudavo. Galų gale kraštutinis Dov Bero asketiškumas labai jį išsekino. Jis sunkiai susirgo, ir tapo aišku, kad net gydytojai jam nebegalės pagelbėti. Kaip paskutinę viltį kažkas pasiūlė: "Kodėl gi nepaprašius Baal Šem Tovo pagalbos?"

Galiausiai Dov Beras sutiko, nors iš pradžių labai priešinosi, nes smarkiai nepasitikėjo Baal Šemu ir laikė jį net eretiku. Dov Beras buvo įsitikinęs, kad gyvenimo prasmė atsiveria tik per kančią ir išmėginimus, o Baal Šemas stengėsi vengti kančių ir atvirai skelbė, kad prasmę teikia džiaugsmas ir linksmybės.

Buvo gerokai po vidurnakčio, kai Baal Šemas sutiko ir pasipuošęs geros vilnos paltu ir brangaus kailio kepure leidosi į kelionę. Kai jis įėjo į ligonio kambarį, ištiesė jam Stebuklų Knygą. Dov Beras ją atsivertė ir pradėjo garsiai skaityti.

Po akimirkos Baal Šemas jį nutraukė.
-Kažko stinga, - tarė jis. - Tavo tikėjimui kažko stinga.

-Ir ko gi? - paklausė ligonis.

-Sielos, - atsakė Baal Šem Tovas.

Varlės malda / Anthony de Mello

Kamakuros Buda

Kamakuros Buda

Pirmadienis, 27 rugpjūčio 2012 07:34

Kamakuros Budos skulptūra stovėjo šventykloje tol, kol sykį nuožmi audra nesugriovė šventųjų namų. Nuo tada daugelį metų milžiniška skulptūra buvo neapsaugota nuo saulės, lietaus, vėjo ir įvairiausių oro užgaidų.

Kai šventikas ėmėsi rinkti pinigus naujai šventyklai, skulptūra apsireiškė jam sapne ir tarė:
-Šventykla buvo kalėjimas, ne namai. Palik mane atvirą gyvenimo skausmams. Čia ir yra mano vieta.

varlės malda / Anthony de Mello

Stotis šalia geležinkelio bėgių

Stotis šalia geležinkelio bėgių

Sekmadienis, 26 rugpjūčio 2012 19:55

Pailsęs keliautojas:
-Dėl Dievo meilės, kodėl jie pastatė traukinių stotį už trijų kilometrų nuo kaimelio?

Paslaugus daiktų nešėjas:
-Jie greičiausiai manė, jog būtų visai neblogai, kad ji stovėtų arčiau geležinkelio bėgių, pone.

Pati moderniausia stotis
trys kilometrai nuo kelio
yra ne didesnis absurdas
nei dažnai lankoma šventykla
trys centimetrai nuo gyvenimo.

varlės malda / Anthony de Mello 

Aklas rabinas

Aklas rabinas

Penktadienis, 24 rugpjūčio 2012 02:59

Senas rabinas apako ir nebegalėjo nei skaityti, nei įžiūrėti pas jį apsilankančiųjų veidų.

Žmogus, turintis sugebėjimą gydyti, jam pasiūlė:
-Pasikliauk manimi ir aš išgydysiu tavo aklumą.

-Kad man tai nebūtina - matau viską, ko man reikia, - atsakė rabinas.

Ne kiekvienas, kurio akys užmerktos, miega.
Ir ne kiekvienas atmerktomis gali matyti.

varlės malda / Anthony de Mello 

Prieblanda

Prieblanda

Antradienis, 21 rugpjūčio 2012 12:10

Vieną saulėtą pavasario popietę pas ispanų dailininką El Greką užsuko bičiulis ir rado jį sėdintį savo kambaryje su rūpestingai užtrauktomis užuolaidomis.

-Eime į saulę, - pasiūlė bičiulis.

-Ne dabar, - atsakė El Grekas. - Tai išsklaidytų mano vidinę šviesą.

varlės malda / Anthony de Mello 

Kalinys ir skruzdė

Kalinys ir skruzdė

Pirmadienis, 20 rugpjūčio 2012 18:24

Vienutėje ilgus metus gyveno kalinys. Su niekuo nesimatė ir nesikalbėjo, net maistas jam buvo be žodžių paduodamas per angą sienoje.

Vieną dieną į jo celę įropojo skruzdė. Vyras stebeilijosi į ją ir gėrėdamasis ropojo paskui. Laikė ją savo delne, kad galėtų akyliau apžiūrėti, o paskui pavožė ją po naktiniu puodu.

Ir staiga jam dingtelėjo, kad prireikė ilgų dešimties metų vienatvės, kad atvertų akis ir pamatytų, kokia graži skruzdė.

varlės malda / Anthony de Mello 

"Vienas jūsų yra Mesijas"

"Vienas jūsų yra Mesijas"

Šeštadienis, 18 rugpjūčio 2012 09:25

Medituodamas Himalajuose, savo urve, guru atsimerkė ir išvydo sėdintį nelauktą svečią - garsaus vienuolyno abatą.

-Ko pageidauji? - paklausė guru.

Abatas smulkiai išpasakojo savo sielvartą. Vienu metu jų vienuolynas buvo žinomas visame Vakarų pasaulyje, celės pilnos jaunų naujokų, o bažnyčia skardėte skardėjo nuo vienuolių giesmių. Bet atėjo sunkūs laikai: žmonės nebesiveržia atgaivinti savo sielų, nuslūgo novicijų antplūdis, bažnyčia skendi tyloje. Liko vos saujelė vienuolių, ir tie patys pareigas atlieka apsunkusiomis širdimis.

O norėjo abatas paklausti štai ko:
-Ar dėl mūsų pačių nuodėmių vienuolyno gyvenimas taip sumenko?

-Taip, - atsakė guru, - jūs nusidėjote neišmanymu.

-Kas tas neišmanymas?

-Vienas jūsų yra persirengęs Mesijas, o jūs to nežinote, - tai pasakęs guru užmerkė akis ir vėl paniro į meditaciją.

Visą kelią atgal abato širdis nesiliovė daužytis nuo tos minties, kad Mesijas - pats Mesijas - grįžo į žemę ir yra čia pat, jų vienuolyne. Kaip jis jo neatpažino? Ir kuris iš jų yra Mesijas? Brolis virėjas? Brolis zakristijonas? Brolis iždininkas? Brolis vienuolyno vyresnysis? Ne, tik ne jis - deja, turi per daug trūkumų. Bet guru sakė, kad Mesijas yra užsislaptinęs. Gal tie trūkumai ir yra jo užsislaptinimo būdas? Abatas visaip laužė galvą: visi vienuolyne turi trūkumų, bet vienas jų - Mesijas!

Grįžęs abatas sukvietė visus brolius ir papasakojo, ką sužinojęs. Jie žvalgėsi vienas į kitą, niekaip negalėdami tuo patikėti. Mesijas? Čia? Neįtikėtina! Bet jis - užsislaptinęs. Taigi galbūt...

Viena buvo tikra: jei Mesijas čia, tai pasislėpė taip, kad būtų neįmanoma jo atpažinti, tad jie ėmė į viens kitą žvelgt su pagarba bei dėmesiu. "Juk nežinai, - mintijo kiekvienas, - o gal tai - jis."

Nenuostabu, kad greitai vienuolynas vėl prisipildė džiaugsmo. Netrukus daug jaunuolių siekė palaiminimo papildyti brolių būrį, o bažnyčioje džiugiai aidėjo šventos vienuolių giesmės. Vienuolynas vėl spinduliavo meilės dvasią.


Kam reikalingos akys,
kai širdis akla?

varlės malda / Anthony de Mello 

"Liepk jam dingti man iš akių"

"Liepk jam dingti man iš akių"

Penktadienis, 17 rugpjūčio 2012 17:16

Turtuolio įstaigoje stoviniavo valkata ir prašė išmaldos.

Savininkas paskambino sekretorei ir paklausė:
-Ar matei tą nelaimingą vargšelį? Pastebėjai, kaip iš batų kyšo jo pirštai, kokios nudėvėtos kelnės, koks nudriskęs apsiaustas? Esu tikras, kad jau ne vieną dieną jis nesiskuto, nesiprausė ar padoriau neužkando. Širdis plyšta matant taip apgailėtinai gyvenančius žmones - taigi LIEPK JAM NEDELSIANT DINGTI MAN IŠ AKIŲ!

Pakelėje elgetavo žmogus
su amputuotomis rankomis ir kojomis.
Mano sąžinė sunerimo pirmą kartą jį pamačius
ir aš daviau jam išmaldos.
Antrąkart daviau mažiau.
Trečią kartą kuo ramiausiai jį įdaviau policijai,
kad neelgetautų viešose vietose
ir neįkyrėtų praeiviams. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Kunigas susipažįsta su savo virėja

Kunigas susipažįsta su savo virėja

Antradienis, 14 rugpjūčio 2012 19:12

Turtingos parapijos kunigas turėjo pagalbininkų, kurie po sekmadieninių pamaldų sveikindavo parapijiečius. Bet žmona ėmė įtikinėti, kad tai darytų jis pats:
-Negi bus malonu, jei po kelerių metų vis dar nepažinsi savo parapijiečių?

Kitą sekmadienį po pamaldų kunigas jau stovėjo prie bažnyčios durų. Pirmoji išėjo prastai apsirengusi moteris, be abejonės, šios parapijos naujokė.

-Kaip laikotės? Labai džiaugiuosi, kad atėjote, - tarė tiesdamas jai ranką.

-Dėkui, - išlemeno moteris, žengteldama atatupsta.

-Tikiuosi dažniau matyti jus pamaldose. Neslėpsiu, visuomet džiaugu išvysti naujus veidus.

-Taip, pone.

-Ar gyvenate mūsų parapijoje?

Moteris atrodė pernelyg sutrikusi, kad ką nors ištartų.

-Jeigu paliktumėte savo adresą, mudu su žmona kurį vakarą jus pasikviestumėme į svečius.

-Jums nereiks toli ieškoti, pone. Esu jūsų virėja.

varlės malda / Anthony de Mello 

Egzaminas

Egzaminas

Sekmadienis, 12 rugpjūčio 2012 07:24

Žymus Vienos chirurgas aiškino savo mokiniams, kad šios profesijos atstovui būtina turėti dvi savybes: sugebėjimą nesišlykštėti ir pastabumą.

Norėdamas tuo įtikinti jis pavilgė pirštą į šlykštų tirpalą ir jį palaižė, ragindamas studentus sekti savo pavyzdžiu. Jie pasiryžo ir nė nemirktelėję padarė tą patį.

Chirurgas nusišypsojo:
-Ponai, sveikinu jus išlaikius pirmąją egzamino dalį. Bet, apgailestauju, ne antrąją, nes nė vienas jūsų nepastebėjote, kad palaižiau ne tą pirštą, kurį pavilgiau skystyje.

varlės malda / Anthony de Mello 

Žaizdotos girtuoklio ausys

Žaizdotos girtuoklio ausys

Šeštadienis, 11 rugpjūčio 2012 07:16

Žmonės niekada nenusidėtų,
jei suvoktų,
kad kiekvieną kartą nusidėdami
jie naikina patys save.
Deja, dauguma žmonių yra pernelyg aptingę,
kad bent kiek susimąstytų,
kaip jie kenkia patys sau. 

Gatve ėjo girtuoklis su žaizdotomis ausimis. Bičiulis paklausė, kaip jam tai atsitiko.

-Mano žmona paliko įjungtą lygintuvą ir, kai suskambėjus telefonui norėjau atsiliepti, per klaidą pačiupau būtent jį.

-Taip, bet kas antrąjai ausiai?

-Prakeiktas kvailys paskambino dar sykį!

varlės malda / Anthony de Mello 

Tiesos ieškotojas ir velnias

Tiesos ieškotojas ir velnias

Penktadienis, 10 rugpjūčio 2012 10:51

Velnias pamatė, kad ieškantis žmogus eina į Mokytojo namus, ir nusprendė padaryti viską, kas jo galioje, kad nukreiptų jį nuo Tiesos ieškojimo. Jis privertė vargšelį patirti visas įmanomas pagundas: turtus, geismą, garbę, valdžią, įtakingumą. Bet ieškantis žmogus stipriai ilgėjosi dvasingumo ir buvo nuėjęs netrumpą kelią jo link, tad prieš visas pagundas gan lengvai atsilaikė.

Jis labai nustebo pamatęs Mokytoją, sėdintį prašmatniame krėsle, o mokinius sutūpusius prie jo kojų, todėl pagalvojo: "Šis žmogus stokoja pagrindinės šventųjų dorybės - nuolankumo."

Vėliau jam nepatiko ir dar kai kas Mokytojo elgesyje. Kai mokytojas pasakė mažą pastabėlę, žmogus pamanė sau: "Greičiausiai todėl, kad napataikauju jam kaip kiti." Nepatiko ir mokytojo drabužiai, ir pasipūtėliškas jo kalbėjimo būdas. Netrukus žmogus nusprendė, kad suklydo pasirinkdamas tokį Mokytoją ir nutarė ieškoti kito.

Jam beišeinant mokytojas, kuris matė kampe tupintį velnią, pasakė:
-Nereikėjo taip stipriai vargti, Gundytojau. Tas žmogus nuo pat pradžių buvo tavo.


Tokia lemtis laukia tų, kurie
ieškodami Dievo
bando neigti viską,
išskyrus jų pačių suvokimą, koks Dievas yra iš tikrųjų.

varlės malda / Anthony de Mello 

Motinos "atpažinimas"

Motinos "atpažinimas"

Ketvirtadienis, 9 rugpjūčio 2012 07:12

Banke moteris paprašė kasininko išgryninti jos čekį, o šis pagal nustatytas taisykles liepė jai parodyti pasą.

Moteris aiktelėjo. Po kiek laiko įstengė pratarti:
-Bet Džonatanai, aš tavo motina!

Juokinga?
O pats ar esi įsitikinęs, kad
atpažinsi Mesiją? 

varlės malda / Anthony de Mello 

Senelės tyla

Senelės tyla

Trečiadienis, 8 rugpjūčio 2012 09:32

Kartą susikivirčijo senelis su senele. Ta taip supyko - kad savo vyrui daugiau nė žodžio.

Kitą dieną senelis jau ir pamiršo kivirčą, o senelė į jį - nė dirst ir vis tyli. Senelis niekaip neišmano, kaip išblaškyti tą slogią tylą, tad ėmė raustis po spinteles ir po stalčius. Pagaliau senelė nebeištvėrė.
-Ko, po galais, tu ieškai? - paklausė ji piktai.

-Garbė Dievui, jau radau, - tarė senelis, šelmiškai šypsodamasis, - tavo balsą!

Jei tai, ko ieškai, yra Dievas, žiūrėk kur nors kitur.

varlės malda / Anthony de Mello 

Šuo, žaidžiantis kortomis

Šuo, žaidžiantis kortomis

Antradienis, 7 rugpjūčio 2012 08:25

-O, koks jūsų šuo protingas, - tarė vyras, pamatęs draugą, žaidžiantį kortomis su savo šunimi.

-Ne toks jau protingas, kaip atrodo, - atsakė šis. - Kiekvienąkart gavęs gerą kortą jis ima vizginti uodegą.

varlės malda / Anthony de Mello 

Šuo, vaikštantis vandens paviršiumi

Šuo, vaikštantis vandens paviršiumi

Pirmadienis, 6 rugpjūčio 2012 09:22

Vyriškis išsivedė naują medžioklinį šunį į pirmąją medžioklę. Netrukus jis nušovė antį, kuri nukrito į ežerą. Šuo nubėgo vandens paviršiumi, pastvėrė ir atnešė ją šeimininkui.

Šis buvo priblokštas! Kai nušovė antrąją, net apstulbo iš netikėtumo: šuo dar sykį pasileido vandens paviršiumi atnešti anties.

Negalėdamas patikėti savo akimis, rytojaus dieną vyras į medžioklę pasikvietė kaimyną. Ir vėl, kai jis ar kaimynas nušaudavo paukštį, šuo nubėgdavo vandens paviršiumi jo atnešti. Vyras nepratarė nė žodžio. Jo kaimynas taip pat. Galų gale ilgiau nebetverdamas savam kaily pirmasis užklausė:
-Ar mano šuo tau nepasirodė keistas?

Kaimynas mąsliai glostinėjo sau smakrą.
-Taip, - pagaliau tarė jis. - Žinai, jis keistokas! Medžioklinis šuo, o nemoka plaukti!

Elgiamės taip, tarsi gyvenimas nebūtų pilnas stebuklų.
O jis iš tikrųjų stebuklingas,
ir kiekvienas, nustojęs apie tai svarstyti,
akimirksniu gali pats tuo įsitikinti.


varlės malda / Anthony de Mello

Austrės nelaimė

Austrės nelaimė

Sekmadienis, 5 rugpjūčio 2012 21:25

Austrė pastebėjo, kaip pamestas perlas uola nusirito į vandenyną. Ji sunkiai surado perlą ir pasidėjo šalia savęs ant lapo.

Ji žinojo, apie ką svajoja žmonės, tad pagalvojo: "Perlas juos sugundys, jie jį pasiims, o mane paliks ramybėje."

Pasirodė perlų ieškotojas, tąsyk nusiteikęs ieškoti austrių, o ne perlų, gulinčių ant lapų.

Tad jis griebė austrę, o tikrajam perlui leido vėl nuriedėti į uolos plyšį.


Jūs tiksliai žinote, kur žiūrėti.
Tai ir yra priežastis, kodėl
jums nepavyksta rasti Dievo.

varlės malda / Anthony de Mello 

Indėnas klausosi žemės

Indėnas klausosi žemės

Šeštadienis, 4 rugpjūčio 2012 10:23

Kaubojus jojo per dykumą ir vos neužgriuvo ant pačiame kelio vidury gulinčio indėno, prie žemės priglaudusio ir galvą, ir ausį.

-Ką čia veiki, šefe? - paklausė kaubojus.

- Aukštas raudonplaukis su tamsiai žaliu Mercedes-Benz, kuriame yra vokiečių aviganis, automobilio numeris SDT965, dumia tiesiai į Vakarus.

-Ei, šefe, nori pasakyti, jog visa tai sužinojai klausydamasis žemės?

-Aš nesiklausau žemės. Tas automobilis mane pervažiavo.

varlės malda / Anthony de Mello

Hipis su vienu batu

Hipis su vienu batu

Penktadienis, 3 rugpjūčio 2012 17:22

Vyriškis įlipo į autobusą ir atsisėdo šalia jauno hipio, kuris avėjo tik vienu batu.
- O, sūnau, kaip matau, pametei batą.

Tas atšovė:
-Ne, tėvai. Aš jį radau.


Tai, kas man akivaizdu,
dar nereiškia, kad yra teisinga.

varlės malda / Anthony de Mello 

Pomidorų kaina

Pomidorų kaina

Ketvirtadienis, 2 rugpjūčio 2012 23:49

Viename didžiulės parduotuvės skyriuje moteris pasilenkė paimti keleto pomidorų. Staiga ji pajuto, kaip aštrus skausmas pervėrė nugarą; moteris nebegalėjo pajudėti ir ėmė šaukti.

Šalia stovėjęs pirkėjas supratingai linkčiodamas jai tarė:
-Jei manot, kad pomidorai blogi, tai bent žvilgtelėkite į žuvies kainą!


Ar jūs reaguojate į Realybę,
ar į savo hipotezes apie ją?


varlės malda / Anthony de Mello 

Senučiukės žydės išvada

Senučiukės žydės išvada

Trečiadienis, 1 rugpjūčio 2012 22:50

Realybė, dažniausiai yra ne tai, kas yra,
bet tai, ką mes manome esant:

Senučiukė žydė sėdėjo lėktuve šalia aukštaūgio švedo ir nesiliovė į jį stebeilytis. Galų gale neiškententusi tarė:
Atleiskit, jūs ne žydas?

Ne, - atsakė jis.

Po kiek laiko moteris vėl grįžtelėjo į jį:
Sakykit, juk jūs – žydas, tiesa?

Jokiu būdu ne, - atsakė vyras.

Keletą minučių ji apžiūrinėjo savo bendrakeleivį, tada vėl prabilo:
Manyčiau, jūs visgi – žydas.

Jau kiek susierzinęs vyras sutiko:
Na gerai, gerai, aš esu žydas!

Senučiukė dar kartą dirstelio, papurtė galvą ir tarė:
Iš tiesų tai jūs nepanašus į žydą.

Iš pradžių mes padarome išvadas,
po to ieškome būdų joms patvirtinti.

varlės malda / Anthony de Mello 

Pantomima

Pantomima

Antradienis, 17 liepos 2012 15:25

Seniai seniai, ankstyvaisiais viduramžiais, popiežių jo patarėjai primygtinai įtikinėjo išvyti iš Romos žydus. "Tai neregėta, - kalbėjo jie, - kad ši tauta gali netrukdoma gyventi pačiame katalikybės centre." Kai iškeldinimo įsakas buvo parašytas, žydus apėmė didžiulė baimė: jie žinojo, kad ir kur eitų, su jais bus elgiamasi tik blogiau nei Romoje. Žydai maldavo popiežių darsyk apgalvoti savo sprendimą. O šis, būdamas nešališkas, jiems kilniai pasiūlė išrinkti vieną iš savųjų diskutuoti su juo be žodžių - pantomima, ir jei jų atstovas laimės, žydai galės pasilikti.

Žydai susirinko svarstyti šio pasiūlymo. Atsisakyti reiškė būti išvarytiems iš Romos, o sutikti - rizikuoti prisišaukti pralaimėjimą: kas gali laimėti debatus, kuriuose popiežius - ir dalyvis, ir teisėjas? Taigi neliko kitos išeities kaip sutikti, tačiau buvo neįmanoma rasti savanorį, kuris norėtų diskutuoti su popiežiumi. Kas pajėgs ant savo pečių užsikrauti visos tautos lemtį?

Netyčia nugirdęs, apie ką kalbama, sinagogos durininkas nuėjo pas vyriausiąjį rabiną ir pasisiūlė debatuose atstovauti savo tautai.
-Durininkas? - apstulbo apie tai išgirdę kiti rabinai. - Kokia kvailystė!

-Bet niekas kitas nepanorėjo, - tarė vyriausiasis rabinas. - Tai arba durininkas, arba debatų nebus.
Taigi durininkas buvo išrinktas diskutuoti su popiežiumi.

Kai atėjo didžioji diena, apsuptas kardinolų popiežius sėdėjo savo soste šv. Petro aikštėje, o šalia susibūrė didžiulė vyskupų, kunigų bei tikinčiųjų minia. Netrukus atvyko nedidelė žydų su savo juodais drabužiais ir dailiomis barzdomis delegacija, kurios centre buvo durininkas.

Popiežius žvilgterėjo į durininką ir debatai prasidėjo. bažnyčios tėvas iškilmingai pakėlė pirštą į dangų. Durininkas nedelsdamas itin pabrėžtinai parodė į žemę.
Popiežių, regis, tai nustebino. Jis su dar didesniu patosu vėl pakėlė pirštą ir ryžtingai jį laikė tiesiai prieš durininko veidą. Durininkas tuojau pat pakėlė tris pirštus ir laikė juos ne mažiau ryžtingai prieš pat popiežių, kuris atrodė apstulbintas šio gesto. Tada popiežius įkišo ranką į kišenę ir ištraukė obuolį. Durininkas nieko nelaukęs įkišo ranką į savo popierinį maišelį ir ištraukė plokščią macą. Tai išvydęs popiežius garsiai prabilo:
-Žydas laimėjo debatus. Todėl įsakymas ištremti yra atšaukiamas.

Žydų vadovai skubiai apsupo durininką ir jį išlydėjo. Apstulbinti kardinolai susibūrė aplink popiežių:
-Kas nutiko, Jūsų Šventenybe? Susimildamas paaiškinkite - mes nespėjome sekti tokio greito puolimo ir atsitraukimo debatuose.

popiežius nusišluostė prakaitą nuo kaktos ir tarė:
-Tas žmogus - talentingas teologas ir debatų meistras. Aš pradėjau keldamas savo ranką į dangų, tuo norėdamas pasakyti, kad visa visata priklauso Dievui. Jis nukreipė savąją žemyn primindamas, kad yra ir pragaras, kuriame karaliauja velnias. Tada aš parodžiau vieną pirštą, tai reiškė, jog Dievas yra vienas. Įsivaizduokite mano sutrikimą, kai jis pakėlė tris pirštus primindamas, kad Dievas vienas, bet trijuose asmenyse, o tai - mūsų Trejybės doktrina! Supratęs, jog neįmanoma pralenkti jo teologinio genialumo, nusprendžiau pakeisti debatų temą. Ištraukiau obuolį užsimindamas, kad yra manančių, jog Žemė - apvali. Jis akimirksniu parodė plokščią neraugintos duonos paplotėlį primindamas, jog, anot Biblijos, Žemė yra plokščia. Tada man jau nieko kito nebeliko, tik pripažinti jo pergalę.

Tuo metu žydai grįžo į sinagogą.
-Kaip tau pavyko? - sumišę jie klausė durininko.
Šis buvo pasipiktinęs:
-Kokie visa tai niekai! Tik paklausykite: pirmiausiai popiežius pakėlė ranką sakydamas, kad visi žydai privalės išsinešdinti iš Romos. Aš bakstelėjau žemyn aiškindamas jam, kad mes nė nepajudėsime iš vietos. tada jis pirštu pagrasino, kad nebūčiau toks akiplėša. O aš jam parodžiau tris pirštus teigdamas, kad jis buvo triskart didesnis akiplėša, kai despotiškai bei savavališkai įsakė mums palikti Romą. Ir paskutinis dalykas: pamatęs jį išsitraukiant savo priešpiečius, aš pasiėmiau savuosius.

varlės malda / Anthony de Mello 

Gandas sukelia badą

Gandas sukelia badą

Pirmadienis, 16 liepos 2012 06:46

1946-ųjų vasarą vienoje Pietų Amerikos provincijoje nuvilnijo gandas apie badą, nors iš tiesų pasėliai gerai derėjo ir orai buvo itin palankūs gausiam derliui. Šio gando įtikinti 20 000 smulkių fermerių paliko savo ūkius ir paspruko į miestus. Apleisti pasėliai sunyko, tūkstančiai badavo, o gandas apie badą įrodė savo tiesą.

varlės malda / Anthony de Mello 

Mano dėdė Džordžas?

Mano dėdė Džordžas?

Sekmadienis, 15 liepos 2012 05:21

Dar kelios hipotezės

Sutuoktinių pora sugrįžo palaidoję dėdę Džordžą, kuris gyveno su jais dvidešimt metų ir buvo tokia našta, kad dėl jo vos neiširo jų santuoka.

-Norėčiau tau kai ką pasakyti, mieloji, - prabilo vyras. - Jei ne mano meilė tau, nebūčiau nei dienos ištvėręs su tavo dėde Džordžu.

-Mano dėde Džordžu! - sušuko moteris, apimta siaubo. - O aš visą laiką maniau, kad jis tavo dėdė!

varlės malda / Anthony de Mello 

Medžiotojų skrydis

Medžiotojų skrydis

Šeštadienis, 14 liepos 2012 05:22

Hipotezės

Pora medžiotojų išsinuomojo lėktuvą, kuris juos nuskraidino į girią. Po dviejų savaičių lakūnas grįžo jų pasiimti ir žvilgterėjęs į nušautus žvėris tarė:
-Į lėktuvą tilps tik vienas buivolas. Kitą jums teks palikti.

-Bet pernai lakūnas į tokio pat dydžio lėktuvą mums leido pasiimti du buivolus, - protestavo medžiotojai.

Pilotas kiek padvejojo ir galų gale sutiko:
-Gerai, jeigu taip darėte praėjusiais metais, pabandykime ir šiemet.

Taigi lėktuvas pakilo su trimis vyrais ir dviem buivolais, bet neįstengė pasiekti reikiamo aukščio ir tėškėsi į kaimyninę kalvą. Vyrai išsiropštė ir apsidairė. Vienas medžiotojas paklausė kito:
-Kaip manai, kur mes esam?
Antrasis įdėmiai apžvelgė apylinkes ir atsakė:
-Man atrodo, kokios dvi mylios į kairę nuo tos vietos, kur nukritom pernai.

varlės malda / Anthony de Mello 

Trys išminčiai

Trys išminčiai

Penktadienis, 13 liepos 2012 05:41

Trys išminčiai išsiruošė į kelionę. Nors už išmintį juos labai gerbė ir savoje šalyje, jie buvo pakankamai kuklūs ir tikėjosi, kad keliaudami išminties įgis dar daugiau.

Vos tik įžengę į kaimyninę šalį, tolumoje išvydo dangoraižį. Kas galėtų būti šis milžiniškas daiktas, klausė savęs? Lengviausia prieiti ir pažiūrėti. Bet ne, tai gali būti pernelyg pavojinga. Galbūt tas daiktas prisiartinus sprogs? Be jokios abejonės, išmintingiau būtų suprasti, kas tai yra, o po to prieiti. Jie kėlė ir svarstė įvairias teorijas, remdamiesi sava patirtimi, ir vis jas atmesdavo. Galiausiai, vėlgi remdamiesi savo itin turtinga praeitimi, jie nusprendė, jog šį daiktą galėjo pastatyti tik milžinai.

Ir taip jie priėjo išvados, jog saugiau būtų kuo greičiau šią šalį palikti. Taip jie grįžo namo, kiek praturtinę savo didelę patirtį.

Hipotezės veikia Stebėjimą.
Stebėjimas gimdo Įsitikinimą.
Įsitikinimas duoda Patirties.
Patirtis lemia Elgesį, kuris savo ruožtu
patvirtina Hipotezes. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Religijos ramsčiai

Religijos ramsčiai

Ketvirtadienis, 12 liepos 2012 06:43

Šalį užklupus didžiuliam tikėjimo persekiojimui, trys religijos ramsčiai - Šventasis raštas, Malda ir Meilė - atėjo pas Dievą pasidalyti savo išgąsčiu: jeigu religija bus sunaikinta, neliks ir jų.

-Nesijaudinkit, - tarė Viešpats, - aš nutariau pasiųsti į žemę vieną, kuris didesnis už jus visus.

-Bet kas jis, tas Didysis Vienas?

-Savęs pažinimas, - atsakė Viešpats. - Jis padarys daugiau, nei bet kuris jūsų yra padaręs.

varlės malda / Anthony de Mello 

Girios buvo šventovė

Girios buvo šventovė

Trečiadienis, 11 liepos 2012 06:49

Kadaise plytėjo girios, kuriose dieną giedojo paukščiai, naktį čirpė vabzdžiai, vešėjo medžiai, žydėjo gėlės - visi kūriniai tarpo laisvėje.

Visi ten įžengę patirdavo Vienatvę, kuri yra Dievo, gyvenančio gamtos tyloje ir grožyje, namai.

Tada, kai tapo įmanoma per mėnesį pastatyti tūkstančio pėdų aukščio namus, sunaikinti upes, miškus ir kalnus, prasidėjo Nesąmoningumo amžius. Imta kirsti girias ir iš jų statydinti šventoves: į dangų stiebėsi bokštai, minaretai, oras virpėjo nuo šlovinimo giesmių, maldų ir varpų gaudesio.

Ir Dievas staiga liko be namų.

Dievas slepia daiktus, padėdamas juos prieš pat mūsų akis!

***

Suklusk! Mėgaukis paukščio giesme,
vėju medžiuose,
jūros mūša.
Lyg pirmą kartą
žiūrėk į medį, krentantį lapą, gėlę.

Tik šitaip patirsi
Tikrovę
ir Rojų,
iš kurio mes,
ištirpus vaikystei,
esam išvaryti savo žinojimo.

Indų mistikas Saraha sako:
patirk žinojimo nebuvimo skonį.

varlės malda / Anthony de Mello 

Kojos ant stalo

Henriui Fordui ekspertas parengė dalykišką pranešimą: 
-Sere, jūs turbūt nujaučiate, kad ataskaita yra labai palanki. Tik tas vyriškis salės gale ... Kiek kartų einu pro šalį, jis vis sėdi sisikrovęs ant stalo kojas. Jis švaisto jūsų pinigus. 

Fordas atsakė: 
-Sykį tam vyrukui į galvą šovė idėja, atnešusi mums milžiniškus pinigus. Tada, kiek prisimenu, jo kojos buvo lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir dabar. 


Gyveno kartą toks labai suvargęs medkirtys, kuris švaistė savo laiką ir energiją, medžius kirsdamas atšipusiu kirviu, nes, jo žodžiais, neturėjo kada stabtelti ir pagaląsti jo ašmenų. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Nusirišk nuo akių raištį

Nusirišk nuo akių raištį

Pirmadienis, 9 liepos 2012 05:19

Mokytojas pakvietė gubernatorių į meditacijos pamokas, o šis teisinosi esąs labai užsiėmęs. Tai išgirdęs Mokytojas tarė:

-Jūs man primenate žmogų, kuris užrištomis akimis vaikščioja po džiungles ir neranda laiko nusirišti raištį.

Gubernatoriui nesiliaujant skųstis Mokytojas pridūrė:
-Klaidinga manyti, jog nemedituojame dėl laiko stokos. Tikroji priežastis - proto sumaištis.

varlės malda / Anthony de Mello 

Vienuolis ir paukštis

Vienuolis ir paukštis

Sekmadienis, 8 liepos 2012 08:35

Kartą vienuolis vaikščiojo po vienuolyno sodą ir išgirdo giedantį paukštį.

Akimirksnį kitą klausėsi tarsi apkerėtas ir ūmai suvokė, kad niekada lig šiol nėra iš tikrųjų išgirdęs paukščio giesmės.

Kai giesmė nutrūko, vienuolis atsigręžė vienuolyno link ir, dideliam savo nusivylimui, suvokė, koks jis svetimas savo broliams, o jie - jam.

Pamažėl visiems aiškėjo, kas gi čia įvyko: tas klausymasis buvo toks visa apimantis, jog laikas sustojo, o jų brolis nepastebimai prisilietė prie amžinybės.

Malda tobula,
kai atrandi begalybę.
Begalybę atrandi
per suvokimo aiškumą.
Suvokimas tampa aiškus,
kai jis atsisako
išankstinių nuostatų
ir visų savo pralaimėjimų bei pasiekimų
sureikšminimo.
Tada tai, kas stebuklinga,
tampa matoma ir širdis prisipildo nuostabos.

varlės malda / Anthony de Mello 

***

***

Šeštadienis, 7 liepos 2012 07:00

Buvo kalbama, kad vienas šventasis išeidamas iš namų į pamaldas visada sakydavęs:
-Sudie, Viešpatie! Manęs kurį laiką nebus, einu į bažnyčią.

varlės malda / Anthony de Mello 

Dievas yra lauke

Dievas yra lauke

Penktadienis, 6 liepos 2012 10:18

Gyveno sykį religinga ir nuoširdi moteris. Kiekvieną rytą ji eidavo į bažnyčią. Pakeliui vaikai ją pravardžiuodavo, užkabinėdavo elgetos, bet moteris būdavo taip paskendusi maldose, kad jų nė nepastebėdavo.

Kartą, kaip paprastai, ji atkulniavo į bažnyčią prieš pat pamaldų pradžią. Stumtelėjo duris, bet jos buvo užrakintos. Darsyk stumtelėjo, jau smarkiau, bet durys neatsivėrė.

Moteris nusiminė ir pagalvojo, kad pirmą kartą per daugelį metų nedalyvaus pamaldose. Visai pasimetusi žvilgterėjo aukštyn ir tiesiai prieš akis išvydo prie durų prisegtą raštelį.

Jame buvo parašyta: "Aš esu lauke!"


varlės malda / Anthony de Mello 

***

***

Ketvirtadienis, 5 liepos 2012 05:31

Musulmonų mistiką Faridą kaimynai įkalbėjo vykti į Delį pas imperatorių Akbarą maldauti kaimui malonių. patekęs į rūmus Faridas rado Akbarą besimeldžiantį.

Kai pagaliau imperatorius pakilo, Faridas paklausė, ko jis maldavo.

-Meldžiausi, kad Gailestingiausiasis dovanotų man sėkmę, turtus ir ilgą gyvenimą, - atsakė šis.

Faridas nusisuko nuo imperatoriaus ir prieš išeidamas pamanė: "Atėjau pas imperatorių, o radau elgetą, niekuo nesiskiriantį nuo visų kitų!"

varlės malda / Anthony de Mello 

Susidraugausiu su slibinu

Susidraugausiu su slibinu

Trečiadienis, 4 liepos 2012 04:54

Žmogus atėjo pas psichiatrą ir pasiskundė, kad jo nervai stipriai pakrikę, jis nebegalįs užmigti, be to, yra visiškai išsekęs ir net galvojo apie savižudybę, nes kiekvieną naktį jį lankąs dvylikakojis trigalvis slibinas.

-Manau, galėčiau jums pagelbėti, - tarė psichiatras, - bet turiu įspėti, jog prireiks metų kitų ir kainuos tris tūkstančius dolerių.

-Tris tūkstančius dolerių! - sušuko žmogus. -Nesąmonė! geriau jau eisiu namo ir susidraugausiu su slibinu!

varlės malda / Anthony de Mello 

Šaltą dieną - šalk

Šaltą dieną - šalk

Antradienis, 3 liepos 2012 09:42

Kartą žvarbią dieną rabinas su savo mokiniais susispietė aplink laužą.
Vienas jų, pamėgdžiodamas mokytoją, tarė:
-Aš žinau, ką reikia daryti tokią ledinę dieną!
-Ką? - paklausė kiti.
-Sušilti! O jei tai nepavyktų, žinau ir tada, ką reikia daryti.
-Ką?
-Šalti.

Realybė, esanti čia ir dabar, iš esmės
negali būti nei atmesta, nei priimta.
Bėgti nuo jos -
tai tarsi bėgti nuo savo kojų.
Priimti ją -
tai lyg bučiuoti savo lūpas.
O reiktų - tik žiūrėti, suprasti,
ir nesijaudinti.

varlės malda / Anthony de Mello 

Malda - priimti tai, kas tau duota

Malda - priimti tai, kas tau duota

Pirmadienis, 2 liepos 2012 12:05

Kartą rabinas paklausė mokinio, kas jį neramina.

-Mano skurdas, - atsakė šis. -Jis toks didelis, kad aš sunkiai beįstengiu mokytis ir melstis.

-Tada, - tarė rabinas, - geriausia malda ir geriausias mokslas būtų priimti gyvenimą būtent tokį, koks tau duotas.

varlės malda / Anthony de Mello 

Įsiutęs bulius

Įsiutęs bulius

Ketvirtadienis, 14 birželio 2012 10:18

Mokytojas kartą meldėsi. Pas jį atėjo mokiniai ir paprašė:
-Pone, išmokyk mus melstis.
Štai kaip jis juos mokė:

Kartą du vyrai ėjo per lauką ir pamatė įsiutusį bulių. Jie karštligiškai dairėsi artimiausios tvoros, kad pasislėptų nuo įnirtusio gyvulio. Kai netrukus paaiškėjo, jog pasprukti nepavyks, vienas vyras sušuko kitam:
-Mums galas! Niekas nebeišgelbės. Sakyk kokią maldą. Greičiau!
Antrasis atsišaukė:
-Niekada gyvenime nekalbėjau maldų ir nežinau, kaip melstis.
-Nebėra kada galvoti: bulius netrukus mus užbadys. Bet kuri malda tiks.
-Gerai, sukalbėsiu tą, kurią, kiek prisimenu, tėvas sakydavo prieš valgį: "Už viską, ką gauname, Viešpatie, mokyk mus dėkoti."

Niekas nepranoks šventumu tų,
kurie išmoko nuolankiai priimti
visa, kas atsitinka.

Kortų žaidime, vadinamame gyvenimu,
kiekvienas turėtų žaisti
iš visų jėgų.

Tie, kurie siekia žaisti
ne jiems skirtą,
bet pačių susigalvotą žaidimą,
visuomet pralaimi.

Mūsų neklausė, ar žaisime.
Nesirinkome, bet žaisti privalome.
Klausimas tik - kaip. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Akbaras meldžiasi

Akbaras meldžiasi

Penktadienis, 8 birželio 2012 12:31

Kartą Moghulų imperatorius Akbaras miške medžiojo. Kai atėjo laikas vakaro maldai, jis nušoko nuo žirgo, pasitiesė kilimėlį ir, kaip pridera musulmonui, suklupo melstis.

Būtent tuo metu pro šalį skubėjo viena kaimo moteris. Ji, sunerimusi dėl savo vyro, kuris ryte išėjo iš namų ir dar negrįžo, ėjo jo ieškoti. Moteris buvo taip susirūpinusi, jog nepastebėjo klūpančio imperatoriaus ir užliuvo už jo. Atsikėlusi ji neištarė nė vieno atsiprašymo žodelio ir nukūrė mišku.

Akbaras supyko, kad jam sutrukdė, tačiau būdamas geras musulmonas laikėsi taisyklės su niekuo nekalbėti maldos metu.

kai jis baigė melstis, pamatė grįžtančią tą pačią moterį, laimingą, kad rado savo vyrą. Išvydusi imperatorių su savo palyda ir išsigando. Akbaras, duodamas valią savo pykčiui, grėsmingai suriko:
-Paaiškink, kodėl taip nepagarbiai pasielgei, arba būsi nubausta!

Moteris drąsiai atsigręžė į imperatorių ir žiūrėdama jam tiesiai į akis tarė:
-Jūsų Šviesybe, aš buvau taip pasinėrusi į mintis apie savo vyrą, kad jūsų nė nepastebėjau net tada, kai už jūsų užkliuvau. Jūs tuo metu meldėtės, buvote ištirpęs Viename, kuris nepalyginamai didingesnis ir paslaptingesnis nei mano vyras. Tai kaip sugebėjote mane pastebėti?

Imperatorius susigėdęs nutilo, o vėliau savo draugams prasitarė, kad ši kaimo moteris - nei mokytoja, nei šventųjų raštų žinovė - išmokė jį suvokti maldos esmę.

varlės malda / Anthony de Mello