2015 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Du skirtingi šabai

Du skirtingi šabai

Trečiadienis, 24 spalio 2012 04:54
Iš pradžių šabą - Dievo dieną - žydai švęsdavo labai linksmai, bet tiek daug rabinų diskutavo apie draudimus, apie tai, kaip tiksliai jų laikytis, kad netrukus žmonės susigriebė, jog per šabą jie beveik nebegali nė pajudėti, baimindamiesi pažeisti vieną ar kitą draudimą.

Baal Šemas, Eliezero sūnus, daug apie tai galvojo, o vieną naktį susapnavo tokį sapną: angelas pakilo su juo į dangų ir parodė du sostus, pastatytus daug aukščiau nei visi kiti.

-Kam jie skirti? - paklausė Baal Šemas.

-Tau, - išgirdo atsakymą, - jei būsi išmintingas, ir vyrui, kurio vardą ir adresą netrukus sužinosi.

Po to jis buvo nublokštas į pragaro gelmes, kur jam buvo parodytos dvi tuščios vietos.
-Kam jos paruoštos? - paklausė jis.

-Tau, - ataidėjo atsakymas, - jei nebūsi išmintingas, ir vyrui, kurio vardą ir adresą tau pasakysime.

Pirmiausia Baal Šemas sapne aplankė vyrą, galintį būti jo bendru rojuje. Šis gyveno ne tarp žydų, gerai neišmanė pastarųjų papročių, o per šabą surengė linksmybių puotą, į kurią pakvietė visus kitataučius savo kaimynus. Baal Šemo paklaustas, kodėl jis surengė tokią puotą, vyras atsakė:
-Prisimenu, vaikystėje tėvai mane mokė, kad šabas - poilsio ir linksmybių diena. Mama šeštadieniais gamindavo pačius gardžiausius patiekalus, kuriais besigardžiuodami dainavome, šokome ir linksminomės. Tai dabar ir aš darau tą patį.

Baal Šemas, gerbdamas savo religijos tradicijas, norėjo atskleisti šiam vyrui visus rabinų nurodymus, kurių jis, būdamas žydas, akivaizdžiai nežinojo, bet jam užkando žadą suvokus, kad ėmus vardinti nusižengimus šabo džiaugsmas bus aptemdytas.

Tada Baal Šemas, vis dar sapne, nukeliavo pas galimą pragaro bendrą. Sutiko vyrą, griežtai besilaikantį įstatymo ir nuolat nuogastaujantį, ar jo elgesys teisingas. Vargšelis kiekvieną šabą praleisdavo skrupulingoje įtampoje - tarsi sėdėtų ant svilinančių anglių. Kai Baal Šemas norėjo jam papriekaištauti dėl vergystės įstatymui, iš jo buvo atimta kalbos dovana ir jis suvokė, kad šis žmogus niekada nesupras, jog gali klysti ir laikydamasis visų religijos reikalavimų.

Taip per sapną gauto apreiškimo dėka Baal Šem Tovas sugalvojo naują būdą, kaip nepažeisti įstatymo ir kartu džiaugsmingai garbinti Dievą.


Kai žmonės linksmi,
jie - visada geri;
o kai jie geri,
tai retai būna linksmi.



varlės malda / Anthony de Mello

2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Nasrudinas randa deimantą

Nasrudinas randa deimantą

Antradienis, 23 spalio 2012 06:55
...nei siekia juo pasinaudoti.

Mula Nasrudinas pakelėje rado deimantą, bet, remiantis įstatymu, suradusieji tampa savininkais tik po to, kai jie apie tai tris kartus paskelbia turgaus aikštėje.

Nasrudinas buvo pernelyg religingas, kad nepaisytų įstatymo, ir per godus, kad rizikuotų viešai pranešti apie savo radinį. Taigi jis tris naktis iš eilės - būdamas tikras, kad visi kietai miega, - ėjo į turgaus aikštę ir ten tyliai šnabždėjo:
-Ant kelio, vedančio į miestą, radau deimantą. Kiekvienas, žinąs jo savininką, tegu išsyk man praneša.

Niekas, žinoma, negirdėjo mulos žodžių. Niekas, išskyrus trečiąją naktį prie lango stovėjusį vyrą, girdėjusį mulą kažką murmant. Kai jis panoro sužinoti, kas ten buvo kalbama, Nasrudinas tarė:
-Neprivalau tau to pasakyti. Daug svarbiau, kad žinotum, jog būdamas religingas naktį ėjau ten tarti tam tikrų žodžių, idant nepažeisčiau įstatymo.


Kad būtum tikras nedorėlis,
nebūtina įstatymą laužyti,
užtenka laikytis jo pažodžiui.



varlės malda / Anthony de Mello