Ekspertai, atveriantys gailestingumo vartus

Ekspertai, atveriantys gailestingumo vartus

Sekmadienis, 9 rugsėjo 2012 08:06

Kunigas paprašė diakono pakviesti dešimt vyrų melstis ir giedoti, kad ligonis pasveiktų.

Kai šie susirinko, kunigui į ausį kažkas pakuždėjo:
-Tarp jų yra keletas liūdnai pagarsėjusių vagių.

-Tuo geriau, - atsiliepė šis. - Kai gailestingumo vartai būna užtrenkti, tik ekspertai žino, kaip juos atverti.

varlės malda / Anthony de Mello

Kam Dievas atleistų

Kam Dievas atleistų

Šeštadienis, 8 rugsėjo 2012 06:42

Atkeliavęs į Meką šventas sufijus nudžiugo, išvydęs šventovėje vos keletą piligrimų - taip jis galėjo ramiai, veik vienumoje melstis.

Sukalbėjęs būtinas maldas, jis parklupo ir lenkdamasis lig žemės sušnabždėjo:
-Alache! Turiu vienintelį troškimą šioje žemėje: dovanok man malonę niekuomet daugiau tavęs nebeįskaudinti.

Tai išgirdęs Visagalis garsiai nusikvatojo ir tarė:
-Visi to prašo. Bet jei kiekvienam dovanočiau šią malonę, sakyk, kam tada begalėčiau atleisti?


Kai nusidėjėlis paklausė, kaip gyventi, kad nesibaugindamas galėtų eiti į bažnyčią, jam buvo atsakyta:
-Nėra nė vieno, kurio dangus neglobotų; ir nė vieno, kurio žemė neišlaikytų. Juk Dievas, ar jis nėra žemė ir dangus kiekvienam? 


varlės malda / Anthony de Mello

Viltis Dievu reiškia neturėti vilties

Viltis Dievu reiškia neturėti vilties

Penktadienis, 7 rugsėjo 2012 07:43

Pilotas keleiviams skrydžio metu:
-Apgailestaudamas jums pranešu, kad pakliuvome į didelę bėdą. Dabar jau tik Dievas tegali mus išgelbėti.

Keleivis grįžtelėjo į kunigą paklausti, ką pasakė pilotas. Jam buvo atsakyta:
-Jis pasakė, kad nebeliko jokios vilties!

varlės malda / Anthony de Mello

Te Dievas išsyk dovanoja mažiau

Te Dievas išsyk dovanoja mažiau

Ketvirtadienis, 6 rugsėjo 2012 07:56

Sykį netyčia buvo nugirsta šykštuolio malda:
-Jei Visagalis, tebus Jo vardas pašlovintas per amžių amžius, duos man šimtą tūkstančių dolerių, tai dešimt tūkstančių aš išdalysiu neturtėliams. O jei Visagalis, tebūnie jo vardas pašlovintas per amžių amžius, manim nepasitiki, tai gali iš karto atsiųsti dešimčia tūkstančių mažiau.

varlės malda / Anthony de Mello

Patieskit antklodę ant žemės

Patieskit antklodę ant žemės

Trečiadienis, 5 rugsėjo 2012 09:10

Kai užsiliepsnojo mulos Nasrudino namas, šis, tikėdamasis išsigelbėti, užsikabarojo ant stogo. Taip ir tupėjo nesaugiai įsitaisęs, kol jo draugai išpuolė į gatvę ir prie Nasrudino namo laikydami įtemptą antklodę šaukė:
-Šok, mula, nagi šok!

-Oi ne, nešoksiu, - sakė mula. - Pažįstu jus, bičiuliai. Jei šoksiu, jūs, norėdami iš manęs pasišaipyti, patrauksite antklodę!

-Nekvailiok , mula. Tai joks pokštas. Mes - rimtai. Šok!

-Ne, - tarė Nasrudinas. - Nepasitikiu nė vienu jūsų. Patieskit antklodę ant žemės, tada šoksiu.

varlės malda / Anthony de Mello

Paleisti šaką

Paleisti šaką

Antradienis, 4 rugsėjo 2012 08:09

Ateistas krito nuo uolos. Risdamasis jis spėjo nusitverti liauno medžio šakos ir pakibo tarp dangaus ir tūkstančio pėdų aukščio uolos papėdės žinodamas, kad taip laikytis tegalės vos keletą mirksnių.

Staiga į galvą jam šovė puiki mintis.
-Dieve! - suriko jis iš visų jėgų.

Tyla! Niekas neatsakė.

-Dieve! - sušuko jis darsyk, - jei tu esi, išgelbėk mane ir aš pasižadu tavim tikėti bei to paties mokyti kitus.

Ir vėl tyla! Staiga iš nuostabos medžio šaka jam vos neišsprūdo iš rankų, kai išgirdo galingą Balsą, ataidintį tarpekliu:

-Visi patekę į bėdą taip sako.

-Ne, Dieve, ne! - maldavo jis, turėdamas jau daugiau vilties. - Aš ne toks kaip kiti. Argi nematai, kad jau pradėjau tikėti, kai savomis ausimis išgirdau tavo balsą. Būtinai turi mane išgelbėti ir aš skelbsiu tavo vardą visuose žemės pakraščiuose.

-Gerai, - atsiliepė Balsas, - išgelbėsiu tave. Paleisk šaką.

-Paleisti šaką? - suriko siaubo apimtas žmogus. - Manai, esu visiškas kvailys?

Sakoma, kai Mozė trenkė savo lazda į Raudonąją jūrą, stebuklas, kurio jis tikėjosi, neįvyko. Tik tada, kai pirmasis vyras pats puolė į jūrą, bangos prasiskyrė, atverdamos žydams kelią sausuma. 

varlės malda / Anthony de Mello

Rizika būti išrinktąja tauta

Rizika būti išrinktąja tauta

Pirmadienis, 3 rugsėjo 2012 07:20

Goldsteinas, kuriam buvo jau 92 metai, išgyveno pogromus Lenkijoje, koncentracijos stovyklas Vokietijoje ir tuziną kitokių žydų persekiojimų.

-O, Viešpatie! - tarė jis, - nejau tai tiesa, kad mes - tavo išrinktoji tauta?

Balsas iš dangaus atsakė:
-Taip, Goldsteinai, žydai yra mano išrinktoji tauta.

-Bet ar jau nebūtų laikas pasirinkti kuriuos nors kitus?


varlės malda / Anthony de Mello

Dievas pasirūpins Mesiju

Dievas pasirūpins Mesiju

Sekmadienis, 2 rugsėjo 2012 10:21

Turtingas ūkininkas įpuolė į savo namus ir išgąsčio kupinu balsu suriko:
-Rebeka, mieste atsitiko kažkas baisaus - atėjo Mesijas!

-O kas gi čia tokio baisaus? - nustebo žmona. - Priešingai, tai - nuostabu. Ko gi tu taip sunerimęs?

-Ko aš sunerimęs? - sušuko vyras. - Po tiek metų triūso, kai tiek prakaito pralieję mes pagaliau ėmėme turtingiau gyventi - turime tūkstantį galvijų, aruodai pilni grūdų ir medžiai linksta nuo vaisių, - tai kaip tyčia dabar, visa tai palikę, turėsime sekti paskui jį.

-Nusiramink, - guodė žmona, - mūsų Viešpats Dievas yra geras. Jis žino, kiek žydams teko iškentėti. Mes turėjome Faraoną, Hamaną, Hitlerį - visuomet ką nors. Bet mūsų gerasis Dievas rado būdą su jais visais susitarti, ar ne? Tereikia tikėti, mano mielasis. Jis ras būdą susitarti ir su Mesiju.

varlės malda / Anthony de Mello

Brolių meilė

Brolių meilė

Penktadienis, 31 rugpjūčio 2012 18:00

Du broliai, vienas - viengungis, kitas - vedęs, turėjo ūkį ir derlingoje jų žemėje gausiai derėjo javai. Pusė derliaus tekdavo vienam broliui, pusė - kitam.

Iš pradžių viskas klojosi kuo geriausiai. Vėliau vedusį brolį naktimis ėmė kankinti viena ir ta pati mintis: " Čia kažkas ne taip. Mano brolis neturi šeimos, o ima pusę derliaus. Aš turiu žmoną, penkis vaikus, vadinasi, manęs laukia saugi senatvė, bet kas senatvėje rūpinsis mano vargšu broliu? Jam derėtų pasitaupyti, nes vėliau reikės daugiau negu man."

Su ta mintimi jis atsikeldavo, tyliai prasliūkindavo pro brolio kambarį ir vis supildavo į jo aruodą maišą grūdų.

Viengungis taip pat pradėjo neramiai miegoti. Sykį pašokęs iš miegų jis pagalvojo: " Na, žinoma, kad ne taip turėtų būti. Mano brolis turi žmoną, penkis vaikus ir pasiima tik pusę derliaus, o aš rūpinuosi tik pats savimi. Tai ar teisinga, kad mano vargšui broliui, kuriam, be abejonės, reikia daugiau nei man, tenka lygiai tiek pat? Jis atsikėlė ir supylė maišą grūdų į savo brolio aruodą.

Vieną kartą jie atsikėlė tuo pačiu metu ir eidami susidūrė kaktomuša - kiekvienas su maišu grūdų ant pečių!

Praėjus daugeliui metų, jau po brolių mirties, šią istoriją sužinojo ir kiti. Kai buvo nutarta statyti šventyklą, jie parinko tą vietą, kur du broliai susitiko, nes niekas negalėjo pasiūlyti šventesnės vietos miestelyje nei ši.

Esminis skirtumas tikėjime
yra ne tarp tų, kurie meldžiasi,
ir tų, kurie nesimeldžia.
Bet tarp tų, kurie myli
ir tų, kurie - ne. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Nematomos sutros

 Nematomos sutros

Ketvirtadienis, 30 rugpjūčio 2012 21:20

Tetsugenas, Zen mokinys, pasiryžo milžiniškam darbui: išspausdinti septynių tūkstančių sutrų knygą, kurią ligi tol buvo galima skaityti tik kiniškai.

Rinkdamas aukas savo projektui jis išmaišė skersai išilgai visą Japoniją. Keletas turčių paaukojo net šimtą aukso monetų, bet visa kita dažniausiai buvo smulkūs valstiečių pinigėliai. Kad ir kiek gaudavo, Tetsugenas visiems vienodai dėkodavo.

Pagaliau po ilgų dešimties metų kelionės jis surinko aukas savo sumanymui įgyvendinti. Kaip tik tuo metu išsiliejo upė Uji ir tūkstančiai liko be maisto bei pastogės. Kad padėtų šiems nukentėjusiems žmonėms, Tetsugenas išleido visus surinktus pinigus.

Ir vėl Tetsugenas pradėjo rinkti aukas. Prabėgo keletas metų, kol jis turėjo reikiamą sumą. Tuomet visą šalį nusiaubė baisi epidemija ir Tetsugenas vėl visa, ką surinkęs, išdalijo kenčiantiems.

Darsyk Tetsugenas leidosi į kelionę ir po dvidešimties metų svajonė išleisti sutras japonų kalba pagaliau tapo tikrove.

Šį pirmąjį milžinišką sutrų rinkinį galima pamatyti Kioto Obaku vienuolyne. Japonai pasakoja savo vaikams, kad Tetsugenas išleido tris sutrų leidimus: pirmieji du - nematomi ir nepalyginamai svarbesni nei trečiasis.

varlės malda / Anthony de Mello

Sudegintas Buda

Sudegintas Buda

Trečiadienis, 29 rugpjūčio 2012 07:24

Šaltą žiemos naktį klajojantis asketas paprašė prieglobsčio šventykloje. Vargšelis labai drebėjo, ant jo krito sniegas, taigi šventyklos šeimininkas, nors ir nebūdamas itin palankus tokiems prašymams, įsileido pakeleivį vidun ir tarė:
-Tiek to, pasilik, bet tik vienai nakčiai. Čia - šventykla, o ne prieglauda, todėl ryte turėsi iškeliauti.

Mirtinoj nakties tyloj šventikas išgirdo keistą pokšėjimą. Jis puolė į šventiklą ir apstulbo: pakeleivis buvo susikūręs laužą ir šildėsi. Niekur nesimatė medinės Budos skulptūros.
-Kur skulptūra? - paklausė šventikas.

Klajūnas mostelėjo laužo link ir tarė:
-Maniau, kad sustipsiu, - buvo klaikiai šalta.

Šventikas suriko:
-Ar tu iš proto išsikraustei? Ar suvoki, ką padarei? Tu sudeginai Budą!

Asketas įdėmiai stebeilijosi į pamažėl gęstantį laužą ir lazda žarstė nuodėgulius.

-Ką čia dar darai? - niršo šventikas.

-Ieškau Budos, kurį, kaip sakai, sudeginau, kaulų.

Kai vėliau šventikas šią istoriją papasakojo Zem Mokytojui, šis tarė:
-Esi prastas šventikas, nes miręs Buda tau buvo svarbesnis už gyvą žmogų.

varlės malda / Anthony de Mello

Dov Beras ir Baal Šemas

Dov Beras ir Baal Šemas

Antradienis, 28 rugpjūčio 2012 07:38

Dov Beras buvo nepaprastas žmogus. Dov Beras buvo laikomas puikiu Talmudo žinovu, jo mokymas - nepalenkiamu ir be jokių kompromisų. Jis niekuomet nesijuokdavo. Jis tvirtai tikėjo, kad savęs kankinimas yra naudingas, todėl dienų dienas pasninkaudavo. Galų gale kraštutinis Dov Bero asketiškumas labai jį išsekino. Jis sunkiai susirgo, ir tapo aišku, kad net gydytojai jam nebegalės pagelbėti. Kaip paskutinę viltį kažkas pasiūlė: "Kodėl gi nepaprašius Baal Šem Tovo pagalbos?"

Galiausiai Dov Beras sutiko, nors iš pradžių labai priešinosi, nes smarkiai nepasitikėjo Baal Šemu ir laikė jį net eretiku. Dov Beras buvo įsitikinęs, kad gyvenimo prasmė atsiveria tik per kančią ir išmėginimus, o Baal Šemas stengėsi vengti kančių ir atvirai skelbė, kad prasmę teikia džiaugsmas ir linksmybės.

Buvo gerokai po vidurnakčio, kai Baal Šemas sutiko ir pasipuošęs geros vilnos paltu ir brangaus kailio kepure leidosi į kelionę. Kai jis įėjo į ligonio kambarį, ištiesė jam Stebuklų Knygą. Dov Beras ją atsivertė ir pradėjo garsiai skaityti.

Po akimirkos Baal Šemas jį nutraukė.
-Kažko stinga, - tarė jis. - Tavo tikėjimui kažko stinga.

-Ir ko gi? - paklausė ligonis.

-Sielos, - atsakė Baal Šem Tovas.

Varlės malda / Anthony de Mello

Kamakuros Buda

Kamakuros Buda

Pirmadienis, 27 rugpjūčio 2012 07:34

Kamakuros Budos skulptūra stovėjo šventykloje tol, kol sykį nuožmi audra nesugriovė šventųjų namų. Nuo tada daugelį metų milžiniška skulptūra buvo neapsaugota nuo saulės, lietaus, vėjo ir įvairiausių oro užgaidų.

Kai šventikas ėmėsi rinkti pinigus naujai šventyklai, skulptūra apsireiškė jam sapne ir tarė:
-Šventykla buvo kalėjimas, ne namai. Palik mane atvirą gyvenimo skausmams. Čia ir yra mano vieta.

varlės malda / Anthony de Mello

Stotis šalia geležinkelio bėgių

Stotis šalia geležinkelio bėgių

Sekmadienis, 26 rugpjūčio 2012 19:55

Pailsęs keliautojas:
-Dėl Dievo meilės, kodėl jie pastatė traukinių stotį už trijų kilometrų nuo kaimelio?

Paslaugus daiktų nešėjas:
-Jie greičiausiai manė, jog būtų visai neblogai, kad ji stovėtų arčiau geležinkelio bėgių, pone.

Pati moderniausia stotis
trys kilometrai nuo kelio
yra ne didesnis absurdas
nei dažnai lankoma šventykla
trys centimetrai nuo gyvenimo.

varlės malda / Anthony de Mello 

Aklas rabinas

Aklas rabinas

Penktadienis, 24 rugpjūčio 2012 02:59

Senas rabinas apako ir nebegalėjo nei skaityti, nei įžiūrėti pas jį apsilankančiųjų veidų.

Žmogus, turintis sugebėjimą gydyti, jam pasiūlė:
-Pasikliauk manimi ir aš išgydysiu tavo aklumą.

-Kad man tai nebūtina - matau viską, ko man reikia, - atsakė rabinas.

Ne kiekvienas, kurio akys užmerktos, miega.
Ir ne kiekvienas atmerktomis gali matyti.

varlės malda / Anthony de Mello 

Prieblanda

Prieblanda

Antradienis, 21 rugpjūčio 2012 12:10

Vieną saulėtą pavasario popietę pas ispanų dailininką El Greką užsuko bičiulis ir rado jį sėdintį savo kambaryje su rūpestingai užtrauktomis užuolaidomis.

-Eime į saulę, - pasiūlė bičiulis.

-Ne dabar, - atsakė El Grekas. - Tai išsklaidytų mano vidinę šviesą.

varlės malda / Anthony de Mello 

Kalinys ir skruzdė

Kalinys ir skruzdė

Pirmadienis, 20 rugpjūčio 2012 18:24

Vienutėje ilgus metus gyveno kalinys. Su niekuo nesimatė ir nesikalbėjo, net maistas jam buvo be žodžių paduodamas per angą sienoje.

Vieną dieną į jo celę įropojo skruzdė. Vyras stebeilijosi į ją ir gėrėdamasis ropojo paskui. Laikė ją savo delne, kad galėtų akyliau apžiūrėti, o paskui pavožė ją po naktiniu puodu.

Ir staiga jam dingtelėjo, kad prireikė ilgų dešimties metų vienatvės, kad atvertų akis ir pamatytų, kokia graži skruzdė.

varlės malda / Anthony de Mello 

"Vienas jūsų yra Mesijas"

"Vienas jūsų yra Mesijas"

Šeštadienis, 18 rugpjūčio 2012 09:25

Medituodamas Himalajuose, savo urve, guru atsimerkė ir išvydo sėdintį nelauktą svečią - garsaus vienuolyno abatą.

-Ko pageidauji? - paklausė guru.

Abatas smulkiai išpasakojo savo sielvartą. Vienu metu jų vienuolynas buvo žinomas visame Vakarų pasaulyje, celės pilnos jaunų naujokų, o bažnyčia skardėte skardėjo nuo vienuolių giesmių. Bet atėjo sunkūs laikai: žmonės nebesiveržia atgaivinti savo sielų, nuslūgo novicijų antplūdis, bažnyčia skendi tyloje. Liko vos saujelė vienuolių, ir tie patys pareigas atlieka apsunkusiomis širdimis.

O norėjo abatas paklausti štai ko:
-Ar dėl mūsų pačių nuodėmių vienuolyno gyvenimas taip sumenko?

-Taip, - atsakė guru, - jūs nusidėjote neišmanymu.

-Kas tas neišmanymas?

-Vienas jūsų yra persirengęs Mesijas, o jūs to nežinote, - tai pasakęs guru užmerkė akis ir vėl paniro į meditaciją.

Visą kelią atgal abato širdis nesiliovė daužytis nuo tos minties, kad Mesijas - pats Mesijas - grįžo į žemę ir yra čia pat, jų vienuolyne. Kaip jis jo neatpažino? Ir kuris iš jų yra Mesijas? Brolis virėjas? Brolis zakristijonas? Brolis iždininkas? Brolis vienuolyno vyresnysis? Ne, tik ne jis - deja, turi per daug trūkumų. Bet guru sakė, kad Mesijas yra užsislaptinęs. Gal tie trūkumai ir yra jo užsislaptinimo būdas? Abatas visaip laužė galvą: visi vienuolyne turi trūkumų, bet vienas jų - Mesijas!

Grįžęs abatas sukvietė visus brolius ir papasakojo, ką sužinojęs. Jie žvalgėsi vienas į kitą, niekaip negalėdami tuo patikėti. Mesijas? Čia? Neįtikėtina! Bet jis - užsislaptinęs. Taigi galbūt...

Viena buvo tikra: jei Mesijas čia, tai pasislėpė taip, kad būtų neįmanoma jo atpažinti, tad jie ėmė į viens kitą žvelgt su pagarba bei dėmesiu. "Juk nežinai, - mintijo kiekvienas, - o gal tai - jis."

Nenuostabu, kad greitai vienuolynas vėl prisipildė džiaugsmo. Netrukus daug jaunuolių siekė palaiminimo papildyti brolių būrį, o bažnyčioje džiugiai aidėjo šventos vienuolių giesmės. Vienuolynas vėl spinduliavo meilės dvasią.


Kam reikalingos akys,
kai širdis akla?

varlės malda / Anthony de Mello 

"Liepk jam dingti man iš akių"

"Liepk jam dingti man iš akių"

Penktadienis, 17 rugpjūčio 2012 17:16

Turtuolio įstaigoje stoviniavo valkata ir prašė išmaldos.

Savininkas paskambino sekretorei ir paklausė:
-Ar matei tą nelaimingą vargšelį? Pastebėjai, kaip iš batų kyšo jo pirštai, kokios nudėvėtos kelnės, koks nudriskęs apsiaustas? Esu tikras, kad jau ne vieną dieną jis nesiskuto, nesiprausė ar padoriau neužkando. Širdis plyšta matant taip apgailėtinai gyvenančius žmones - taigi LIEPK JAM NEDELSIANT DINGTI MAN IŠ AKIŲ!

Pakelėje elgetavo žmogus
su amputuotomis rankomis ir kojomis.
Mano sąžinė sunerimo pirmą kartą jį pamačius
ir aš daviau jam išmaldos.
Antrąkart daviau mažiau.
Trečią kartą kuo ramiausiai jį įdaviau policijai,
kad neelgetautų viešose vietose
ir neįkyrėtų praeiviams. 

varlės malda / Anthony de Mello 

Kunigas susipažįsta su savo virėja

Kunigas susipažįsta su savo virėja

Antradienis, 14 rugpjūčio 2012 19:12

Turtingos parapijos kunigas turėjo pagalbininkų, kurie po sekmadieninių pamaldų sveikindavo parapijiečius. Bet žmona ėmė įtikinėti, kad tai darytų jis pats:
-Negi bus malonu, jei po kelerių metų vis dar nepažinsi savo parapijiečių?

Kitą sekmadienį po pamaldų kunigas jau stovėjo prie bažnyčios durų. Pirmoji išėjo prastai apsirengusi moteris, be abejonės, šios parapijos naujokė.

-Kaip laikotės? Labai džiaugiuosi, kad atėjote, - tarė tiesdamas jai ranką.

-Dėkui, - išlemeno moteris, žengteldama atatupsta.

-Tikiuosi dažniau matyti jus pamaldose. Neslėpsiu, visuomet džiaugu išvysti naujus veidus.

-Taip, pone.

-Ar gyvenate mūsų parapijoje?

Moteris atrodė pernelyg sutrikusi, kad ką nors ištartų.

-Jeigu paliktumėte savo adresą, mudu su žmona kurį vakarą jus pasikviestumėme į svečius.

-Jums nereiks toli ieškoti, pone. Esu jūsų virėja.

varlės malda / Anthony de Mello 

Egzaminas

Egzaminas

Sekmadienis, 12 rugpjūčio 2012 07:24

Žymus Vienos chirurgas aiškino savo mokiniams, kad šios profesijos atstovui būtina turėti dvi savybes: sugebėjimą nesišlykštėti ir pastabumą.

Norėdamas tuo įtikinti jis pavilgė pirštą į šlykštų tirpalą ir jį palaižė, ragindamas studentus sekti savo pavyzdžiu. Jie pasiryžo ir nė nemirktelėję padarė tą patį.

Chirurgas nusišypsojo:
-Ponai, sveikinu jus išlaikius pirmąją egzamino dalį. Bet, apgailestauju, ne antrąją, nes nė vienas jūsų nepastebėjote, kad palaižiau ne tą pirštą, kurį pavilgiau skystyje.

varlės malda / Anthony de Mello 

Žaizdotos girtuoklio ausys

Žaizdotos girtuoklio ausys

Šeštadienis, 11 rugpjūčio 2012 07:16

Žmonės niekada nenusidėtų,
jei suvoktų,
kad kiekvieną kartą nusidėdami
jie naikina patys save.
Deja, dauguma žmonių yra pernelyg aptingę,
kad bent kiek susimąstytų,
kaip jie kenkia patys sau. 

Gatve ėjo girtuoklis su žaizdotomis ausimis. Bičiulis paklausė, kaip jam tai atsitiko.

-Mano žmona paliko įjungtą lygintuvą ir, kai suskambėjus telefonui norėjau atsiliepti, per klaidą pačiupau būtent jį.

-Taip, bet kas antrąjai ausiai?

-Prakeiktas kvailys paskambino dar sykį!

varlės malda / Anthony de Mello 

Tiesos ieškotojas ir velnias

Tiesos ieškotojas ir velnias

Penktadienis, 10 rugpjūčio 2012 10:51

Velnias pamatė, kad ieškantis žmogus eina į Mokytojo namus, ir nusprendė padaryti viską, kas jo galioje, kad nukreiptų jį nuo Tiesos ieškojimo. Jis privertė vargšelį patirti visas įmanomas pagundas: turtus, geismą, garbę, valdžią, įtakingumą. Bet ieškantis žmogus stipriai ilgėjosi dvasingumo ir buvo nuėjęs netrumpą kelią jo link, tad prieš visas pagundas gan lengvai atsilaikė.

Jis labai nustebo pamatęs Mokytoją, sėdintį prašmatniame krėsle, o mokinius sutūpusius prie jo kojų, todėl pagalvojo: "Šis žmogus stokoja pagrindinės šventųjų dorybės - nuolankumo."

Vėliau jam nepatiko ir dar kai kas Mokytojo elgesyje. Kai mokytojas pasakė mažą pastabėlę, žmogus pamanė sau: "Greičiausiai todėl, kad napataikauju jam kaip kiti." Nepatiko ir mokytojo drabužiai, ir pasipūtėliškas jo kalbėjimo būdas. Netrukus žmogus nusprendė, kad suklydo pasirinkdamas tokį Mokytoją ir nutarė ieškoti kito.

Jam beišeinant mokytojas, kuris matė kampe tupintį velnią, pasakė:
-Nereikėjo taip stipriai vargti, Gundytojau. Tas žmogus nuo pat pradžių buvo tavo.


Tokia lemtis laukia tų, kurie
ieškodami Dievo
bando neigti viską,
išskyrus jų pačių suvokimą, koks Dievas yra iš tikrųjų.

varlės malda / Anthony de Mello 

Motinos "atpažinimas"

Motinos "atpažinimas"

Ketvirtadienis, 9 rugpjūčio 2012 07:12

Banke moteris paprašė kasininko išgryninti jos čekį, o šis pagal nustatytas taisykles liepė jai parodyti pasą.

Moteris aiktelėjo. Po kiek laiko įstengė pratarti:
-Bet Džonatanai, aš tavo motina!

Juokinga?
O pats ar esi įsitikinęs, kad
atpažinsi Mesiją? 

varlės malda / Anthony de Mello