Polis Sezanas

Polis Sezanas

Šventumas, kaip ir genialumas, nežino toks esąs.

Trisdešimt penkerius metus Polis Sezanas gyveno niekam nežinomas, tapė šedevrus ir dovanojo juos to nė neįtariantiems kaimynams. Jis taip mėgo savo darbą, kad jam niekada į galvą nešovė mintis siekti pripažinimo, net svajoti, kad kada nors bus laikomas moderniosios tapybos tėvu.

Už savo šlovę jis turi dėkoti vienam Paryžiaus prekeiviui, kuris atsitiktinai pamatė jo darbus ir parodė juos pasauliui, surengęs pirmąją Sezano parodą. Pasaulis apstulbo išvydęs tokį genijų.

Dailininkas buvo ne mažiau apstulbintas. Jis įėjo į galeriją, įsikibęs savo sūnui į parankę, ir negalėjo atsitokėti, pamatęs taip parengtą savo darbų parodą. Grįžtelėjęs į sūnų tarė:
-Žiūrėk, jie juos įrėmino!

varlės malda / Anthony de Mello

Šventas šešėlis

Dienoraštis / Šventas šešėlis

Gyveno kartą toks šventas žmogus, kad net angelai laikė garbe jį globoti, tačiau jis pats nė neįtarė esąs šventas. Paprasčiausiai dirbo kasdienius darbus, skleisdamas gerumą - kaip kad gėlės natūraliai skleidžia savo aromatą, o gatvės žibintai - švelnią šviesą.

Jo šventumas buvo toks: tuojau pat pamiršti kiekvieno praeitį ir matyti jį tokį, koks yra dabar. Jis žvelgė giliau nei žmogaus išorė - lig pačios jo būties esmės, jo tyrumo bei nekaltybės - tos būsenos, kai žmogus dar visiškai nesuvokia, ką darąs. Taip jis mylėjo ir atleisdavo kiekvienam sutiktajam, tame, beje, neįžiūrėdamas nieko išskirtinio, nes paprasčiausiai taip jis matė žmones.

Vieną dieną angelas jam tarė:
-Pats Dievas mane siuntė pas tave. Prašyk visko, ko nori, ir tau bus duota. Gal norėtum dovanos gydyti žmones?
-Ne, - tarė žmogus, - geriau tegu pats Dievas gydo.

-Gal norėtum sugrąžinti nusidėjėlius į tiesos kelią?
-Ne, - tarė jis, - paliesti žmonių širdis - ne mano, o angelų darbas.
-Gal norėtum būti tobulu dorybių įsikūnijimu, kad žmonės trokštų būti į tave panašūs?
-Ne, - tarė šventasis, - nes tada nuolatos būčiau dėmesio centre.

-Tai ko gi norėtum? - paklausė angelas.
-Dievo malonės, - atsakė vyras. - Ją turėdamas, turėsiu viską, ko trokštu.
-Ne, tu privalai prašyti kokio nors stebuklo, - nenusileido angelas, - nes vienas bet kokiu atveju tau bus dovanotas.
-Gerai, prašau, kad gera per mane būtų daroma man pačiam to nežinant.

Ir buvo šis pageidavimas išpildytas: suteikta gydomųjų galių šventojo šešėliui - viskas vykdavo už šventojo nugaros: kur krito jo šešėlis - sergantieji sveiko, žemė sunko nuo derliaus, tryško fontanai ir džiaugsmas sugrįždavo į skausmu sukaustytus veidus.

O šventasis nieko apie tai nežinojo, žmonės jį pamiršo, nes jų dėmesys buvo nukreiptas tik į šešėlį. Taip šventojo noras, kad per jį būtų daroma gera jį patį užmirštant, buvo su kaupu išpildytas.

varlės malda / Anthony de Mello

Gaisrinė mašina be stabdžių

Dienoraštis / Gaisrinė mašina be stabdžių

Vieni gimsta šventi,
kiti šventumą pasiekia,
tretiems šventumas primetamas.

Užsiliepsnojus naftai jos savininkai pakvietė ekspertus ugniai užgesinti. Bet liepsna buvo tokia milžiniška, kad ugniagesiai negalėjo prieiti arčiau nei per tūkstantį pėdų. Sunerimusi vadovybė kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos valdybą prašydama pagalbos. Po pusės valandos išniro aptriušusi gaisrininkų mašina ir cypdama sustojo vos už penkiasdešimties pėdų nuo šėlstančių liepsnų. Iš mašinos iššoko vyrai, apšlakstė vienas kitą vandeniu ir ėmė gesinti gaisrą.

Po kelių dienų, norėdama atsidėkoti, vadovybė surengė ceremoniją, kurioje kalbėjo apie gaisrininkų drąsą, liaupsino jų pasiaukojimą darbe ir Priešgaisrinės apsaugos valdybos viršininkui įteikė solidų čekį. Žurnalistų paklaustas, ką žada daryti su gautais pinigais, šis atsakė:
-Pirmiausia šitą gaisrinę mašiną teks vežti į garažą ir remontuoti prakeiktus jos stabdžius!


Kitiems šventumas, deja, tėra tik banali kasdienybė.



varlės malda / Anthony de Mello

Santechnikas ir Niagaros krioklys

Dienoraštis / Santechnikas ir Niagaros krioklys

Kai ką geriau palikti taip, kaip yra.

Jaunas aktyvus jaunuolis, tik išmokęs santechniko amato, buvo pakviestas pasigėrėti Niagaros kriokliu. Minutę kitą vaikinas jį stebėjo, po to tarė:
-Manau, kad galėsiu jį sutaisyti.

varlės malda / Anthony de Mello

Dievas žaidžia golfą

Dienoraštis / Dievas žaidžia golfą

Vieną sekmadienį po pamaldų Dievas ir šv. Petras nuėjo žaisti golfo. Dievas smūgiavo pirmas. Smūgis buvo toks stiprus, kad kamuoliukas nuskriejo į nelygią aikštelę šalia lėktuvų kilimo tako.

Tuo metu, kai kamuoliukas buvo benusileidžiąs, iš krūmų iššoko zuikis, čiupo jį dantimis ir pasileido bėgti lėktuvų kilimo taku. Netikėtai erelis puolė žemyn, čiupo zuikį į nagus ir nuskraidino jį pievos link. Kažkoks vyras čiupo šautuvą ir šovė į skrendantį erelį. Erelis paleido zuikį. Šis krito į aikštelę ir kamuoliukas iš jo burnos įriedėjo į skylę.

Šv. Petras supykęs grįžtelėjo į Dievą ir tarė:
-Klausyk, ar tu nori žaisti golfą, ar kvailioti?


O tu? Ar nori perprasti ir žaisti žaidimą, vadinamą gyvenimu, ar svaičioti apie stebuklus?


varlės malda / Anthony de Mello

Ištvermė senatvėje

Ištvermė senatvėje

Aštuoniasdešimtmetis buvo paprašytas atskleisti savo ištvermės paslaptį.

-Aš negeriu, nerūkau, kasdien nuplaukiu po mylią, - sakė jis.

-Bet mano dėdė darė lygiai tą patį, o mirė šešiasdešimties.

-O, tavo dėdės bėda, kad jis tai darė nepakankamai ilgai.


varlės malda / Anthony de Mello

Mocarto patarimas

Mocarto patarimas

Jaunas kompozitorius paklausė Mocarto, kaip ugdyti talentą.

-Patarčiau pradėti nuo paprastų dalykų, - tarė Mocartas. - Dainų, sakysim.

-Bet tu dar vaikas būdamas kūrei simfonijas! - ėmė protestuoti vyras.

-Tai tiesa. Bet man juk neprireikė kreiptis patarimų, kaip ugdyti talentą.


varlės malda / Anthony de Mello

"Nusipirk loterijos bilietą"

Dienoraštis / "Nusipirk loterijos bilietą"

Labai pamaldžiam žmogui atėjo sunkūs laikai ir jis suskubo melstis:
-Viešpatie, atmink visus tuos metus, kai tau nuolankiai tarnavau, nieko už tai neprašydamas. Dabar esu senas ir neturtingas, tad pirmąkart gyvenime, būdamas tikras, jog manęs išklausysi, meldžiu Tavo malonės - leisk man laimėti loerijoje.

Slinko dienos, savaitės ir mėnesiai. Tačiau nieko neatsitiko. Galų gale labai nusivylęs vyras vieną naktį sušuko:
-Kodėl neduodi jokios galimybės, Dieve?

Netikėtai jis išgirdo Jo atsakymą:
-Tai tu man ją duok! Kodėl nenusiperki loterijos bilieto?

varlės malda / Anthony de Mello

Pirkti sėklas, o ne prinokusius vaisius

Dienoraštis / Pirkti sėklas, o ne prinokusius vaisius

Moteris sapnavo, kad ji įeina į naujutėlaitę parduotuvę ir nuščiuva, už prekystalio pamačiusi Dievą.

-Ką jūs parduodate? - paklausė.

-Viską, ko geidžia jūsų širdis, - tarė Dievas.

Nelabai tikėdama savo ausimis, ji nusprendė paprašyti to, ko labiausiai trokšta kiekvienas žmogus:
-Norėčiau ramybės, meilės, laimės, išminties ir išsivadavimo iš baimės, - tarė ji. Kiek pamąsčiusi pridūrė:
-Ne tik man. Kiekvienam šioje žemėje.

Dievas nusišypsojo:
-Manau, jūs ne taip mane supratote, mieloji, - tarė jis. - Mes neparduodame prinokusių vaisių. Tik sėklas.

varlės malda / Anthony de Mello

"Pasamdyti daugiau darbininkų"

"Pasamdyti daugiau darbininkų"

-Mama, aš norėčiau turėti broliuką.

-Bet tu vieną ką tik gavai.

-Noriu kito.

-Tik ne taip greitai. Kad atsirastų kitas, reikia laiko.

-Kodėl tu negali daryti taip, kaip tėtė gamykloje?

-Kaip?

-Pasamdyti daugiau darbininkų.

varlės malda / Anthony de Mello

Nepamiršk, kad tai - Amerika

Nepamiršk, kad tai - Amerika

Pabėgėlių šeima labai susižavėjo Amerika. Ypač jų šešiametė duktė, kuri greit patikėjo, kad viskas Amerikoje yra ne tik geriausia, bet - tobula.

Vieną dieną, kai kaimynė prasitarė, kad netrukus turės kūdikį, mažoji Meri grįžusi namo paklausė, kodėl ir ji negalėtų turėti kūdikio. Jos mama nutarė papasakoti, kaip gimsta vaikai, taigi užsiminė, kad kūdikio reikia laukti devynis mėnesius.

-Devynis mėnesius! - sušuko įsižeidusi Meri. - Bet, mama, negi tu pamiršai, kad tai - Amerika?

varlės malda / Anthony de Mello