Sudegintas Buda

Sudegintas Buda

Trečiadienis, 29 rugpjūčio 2012 07:24

Šaltą žiemos naktį klajojantis asketas paprašė prieglobsčio šventykloje. Vargšelis labai drebėjo, ant jo krito sniegas, taigi šventyklos šeimininkas, nors ir nebūdamas itin palankus tokiems prašymams, įsileido pakeleivį vidun ir tarė:
-Tiek to, pasilik, bet tik vienai nakčiai. Čia - šventykla, o ne prieglauda, todėl ryte turėsi iškeliauti.

Mirtinoj nakties tyloj šventikas išgirdo keistą pokšėjimą. Jis puolė į šventiklą ir apstulbo: pakeleivis buvo susikūręs laužą ir šildėsi. Niekur nesimatė medinės Budos skulptūros.
-Kur skulptūra? - paklausė šventikas.

Klajūnas mostelėjo laužo link ir tarė:
-Maniau, kad sustipsiu, - buvo klaikiai šalta.

Šventikas suriko:
-Ar tu iš proto išsikraustei? Ar suvoki, ką padarei? Tu sudeginai Budą!

Asketas įdėmiai stebeilijosi į pamažėl gęstantį laužą ir lazda žarstė nuodėgulius.

-Ką čia dar darai? - niršo šventikas.

-Ieškau Budos, kurį, kaip sakai, sudeginau, kaulų.

Kai vėliau šventikas šią istoriją papasakojo Zem Mokytojui, šis tarė:
-Esi prastas šventikas, nes miręs Buda tau buvo svarbesnis už gyvą žmogų.

varlės malda / Anthony de Mello