Dov Beras ir Baal Šemas

Dov Beras ir Baal Šemas

Antradienis, 28 rugpjūčio 2012 07:38

Dov Beras buvo nepaprastas žmogus. Dov Beras buvo laikomas puikiu Talmudo žinovu, jo mokymas - nepalenkiamu ir be jokių kompromisų. Jis niekuomet nesijuokdavo. Jis tvirtai tikėjo, kad savęs kankinimas yra naudingas, todėl dienų dienas pasninkaudavo. Galų gale kraštutinis Dov Bero asketiškumas labai jį išsekino. Jis sunkiai susirgo, ir tapo aišku, kad net gydytojai jam nebegalės pagelbėti. Kaip paskutinę viltį kažkas pasiūlė: "Kodėl gi nepaprašius Baal Šem Tovo pagalbos?"

Galiausiai Dov Beras sutiko, nors iš pradžių labai priešinosi, nes smarkiai nepasitikėjo Baal Šemu ir laikė jį net eretiku. Dov Beras buvo įsitikinęs, kad gyvenimo prasmė atsiveria tik per kančią ir išmėginimus, o Baal Šemas stengėsi vengti kančių ir atvirai skelbė, kad prasmę teikia džiaugsmas ir linksmybės.

Buvo gerokai po vidurnakčio, kai Baal Šemas sutiko ir pasipuošęs geros vilnos paltu ir brangaus kailio kepure leidosi į kelionę. Kai jis įėjo į ligonio kambarį, ištiesė jam Stebuklų Knygą. Dov Beras ją atsivertė ir pradėjo garsiai skaityti.

Po akimirkos Baal Šemas jį nutraukė.
-Kažko stinga, - tarė jis. - Tavo tikėjimui kažko stinga.

-Ir ko gi? - paklausė ligonis.

-Sielos, - atsakė Baal Šem Tovas.

Varlės malda / Anthony de Mello