Atsargiai, atsargiai
Ketvirtadienis, 25 spalio 2012 05:41
Kunigas pranešė, kad kitą sekmadienį į bažnyčią ateis pats Jėzus Kristus. Jo pamatyti susirinko didžiulė žmonių minia. Kiekvienas tikėjosi pamokslavimo, bet jis tik šypsojosi, vėliau prisistatė ir tarė: "Sveiki". Visi, ypač kunigas, jam siūlė nakvynę, bet jis mandagiai atsisakė. Sakė naktį norįs praleisti bažnyčioje. " Kaip giliamintiška", - pagalvojo kiekvienas.
Iš bažnyčios jis išsliūkino ankstų rytą, dar prieš atsiveriant jos durims. O kunigas bei kiti, savo siaubui, rado bažnyčią išniekintą. Visur ant sienų buvo prirašinėtas vienintelis žodis ATSARGIAI. Nieko bažnyčioje nebuvo pagailėta: nei durų su langais, nei piliorių, nei sakyklos su altoriumi, net Biblijos, kuri buvo palikta atversta. ATSARGIAI. Prikeverzota didelėm ir mažom raidėm, pieštuku ir rašikliu, išpiešta visom įmanomom spalvom. Kur tik užkliūdavo akis, visur galėjai pamatyti žodžius ATSARGIAI, atsargiai, atsargiai, Atsargiai, ATSARGIAI, atsargiai, atsargiai...
Šokas. Susierzinimas. Sumišimas. Susižavėjimas. Siaubas. Ko jie turėtų saugotis? To nebuvo pasakyta. Parašyta tik ATSARGIAI. Iš pradžių jie panoro sunaikinti visus tokio išniekinimo, tokios šventvagystės pėdsakus, bet juos sustabdė mintis, kad tai padarė pats Jėzus.
Dabar vos įžengus į bažnyčią paslaptingas žodis ATSARGIAI užvaldydavo žmonių mintis. Jie pradėjo atsargiau skaityti Šventąjį Raštą ir įsiklausyti į jį be aklo fanatizmo. Jie buvo sąmoningesni mąstydami apie sakramentus, o juos priėmę netapdavo prietaringi. Ir kunigas buvo atsargesnis - stengėsi pernelyg neįtakoti žmonių, nenurodinėti jiems, o jei gali - padėti. Kiekvienas ėmė vengti tokio požiūrio į religiją, kuris neapdairiuosius skatina perdėtai pasitikėti savimi. Jie ėmė atsargiau vykdyti Bažnyčios įsakymus. Gerbdami juos, visada pasigailėdavo silpnesnio. Atsargiau žiūrėjo ir į maldą - taigi daugiau ji netrukdė jiems pasitikėti savo jėgomis. Panašiai elgėsi ir savo supratimo apie Dievą atžvilgiu, todėl galėjo atpažinti jį ir už siaurų savo bažnyčios ribų.
Šį šokiruojantį žodį jie užrašė virš įėjimo į bažnyčią, taigi net naktį važiuodamas pro šalį galėjai jį pamatyti švytintį virš jos įvairiomis neoninėmis šviesomis.
varlės malda / Anthony de Mello
Iš bažnyčios jis išsliūkino ankstų rytą, dar prieš atsiveriant jos durims. O kunigas bei kiti, savo siaubui, rado bažnyčią išniekintą. Visur ant sienų buvo prirašinėtas vienintelis žodis ATSARGIAI. Nieko bažnyčioje nebuvo pagailėta: nei durų su langais, nei piliorių, nei sakyklos su altoriumi, net Biblijos, kuri buvo palikta atversta. ATSARGIAI. Prikeverzota didelėm ir mažom raidėm, pieštuku ir rašikliu, išpiešta visom įmanomom spalvom. Kur tik užkliūdavo akis, visur galėjai pamatyti žodžius ATSARGIAI, atsargiai, atsargiai, Atsargiai, ATSARGIAI, atsargiai, atsargiai...
Šokas. Susierzinimas. Sumišimas. Susižavėjimas. Siaubas. Ko jie turėtų saugotis? To nebuvo pasakyta. Parašyta tik ATSARGIAI. Iš pradžių jie panoro sunaikinti visus tokio išniekinimo, tokios šventvagystės pėdsakus, bet juos sustabdė mintis, kad tai padarė pats Jėzus.
Dabar vos įžengus į bažnyčią paslaptingas žodis ATSARGIAI užvaldydavo žmonių mintis. Jie pradėjo atsargiau skaityti Šventąjį Raštą ir įsiklausyti į jį be aklo fanatizmo. Jie buvo sąmoningesni mąstydami apie sakramentus, o juos priėmę netapdavo prietaringi. Ir kunigas buvo atsargesnis - stengėsi pernelyg neįtakoti žmonių, nenurodinėti jiems, o jei gali - padėti. Kiekvienas ėmė vengti tokio požiūrio į religiją, kuris neapdairiuosius skatina perdėtai pasitikėti savimi. Jie ėmė atsargiau vykdyti Bažnyčios įsakymus. Gerbdami juos, visada pasigailėdavo silpnesnio. Atsargiau žiūrėjo ir į maldą - taigi daugiau ji netrukdė jiems pasitikėti savo jėgomis. Panašiai elgėsi ir savo supratimo apie Dievą atžvilgiu, todėl galėjo atpažinti jį ir už siaurų savo bažnyčios ribų.
Šį šokiruojantį žodį jie užrašė virš įėjimo į bažnyčią, taigi net naktį važiuodamas pro šalį galėjai jį pamatyti švytintį virš jos įvairiomis neoninėmis šviesomis.
varlės malda / Anthony de Mello
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą